Toks sprendimas yra pirmasis nuo 1966–1976 metų Kultūrinės revolikucijos.
Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas naują parlamento sesijos pradžios datą paskelbs vėliau, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
Komunistų partijos lyderiai, tarp jų prezidentas Xi Jinpingas kiekvienais metais dalyvauja Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijose, per kurias automatiškai patvirtinami įstatymų projektai, biudžetai ir pareigūnų paskyrimai, dėl kurių jau būna nusprendusi partija.
Tačiau didelė Kinijos dalis yra paralyžiuota pareigūnams kovojant su koronaviruso epidemija, per kurią jau užsikrėtė beveik 80 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 2,5 tūkst. pacientų mirė.
Daug aukšto rango pareigūnų, kurie įprastomis aplinkybėmis dalyvautų sesijoje, šiuo metu kovoja su virusu savo regionuose.
Be to, Pekinas įvedė karantino priemones žmonėms, atvykstantiems iš kitų Kinijos dalių. Tai būtų praktinis iššūkis beveik 3 tūkst. delegatų susirinkimui.
Sesija prastai atrodytų, jei Kinijos lyderiai atvyktų į ją su veido kaukėmis. Parlamento sesijos yra kruopščiai režisuojamos siekiant perteikti šalį tobulai kontroliuojančios Komunistų partijos įvaizdį.
Vienos universiteto Kinijos politikos dėstytoja Ling Li prieš pranešimą apie atidėtą sesiją sakė, kad surengti Nacionalinio Liaudies Kongreso sesiją kitą mėnesį būtų „neprotinga“.
„(Tai) rodytų desperatišką valdžios pastangą išlaikyti normalios politinės padėties, kurios nėra, vaizdą“, – sakė ji.
Marionetinis parlamentas
Šiais susirinkimais stengiamasi parodyti, kad vyriausybė atsako prieš liaudies atstovus, bet jų svarstymų baigtis būna nulemta iš anksto, o Komunistų partija kruopščiai viską režisuoja.
Vis dėlto Kinijos parlamento sesijos domina visą pasaulį, nes jų metu galima pastebėti ženklų dėl Kinijos politinių ir ekonominių prioritetų ateinantiems metams.
Nepaisant kruopštaus sustygavimo, Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijos gali pranašauti svarbius pokyčius.
Per 2018 metų sesiją buvo pritarta prezidento kadencijų limito panaikinimui – taip Xi Jinpingas įgijo galimybę valdyti iki gyvos galvos.
Nacionalinis Liaudies Kongresas pirmą kartą – pirmininkaujant Mao Zedongui – susirinko 1954 metų rugsėjį Pekine. Tuomet delegatai priėmė naują penkeriais metais anksčiau įkurtos Kinijos Liaudies Respublikos konstituciją.
Pirmąjį dešimtmetį parlamentas susirinkdavo beveik kiekvienais metais, bet sesijų nebuvo politinių neramumų, kuriuos išprovokavo Mao Zedongo Kultūrinė revoliucija, dešimtmetį.
Parlamentas vėl susirinko 1978-aisiais, dveji metai po Mao Zedongo mirties.
Nuo 1985-ųjų parlamento sesijos rengiamos kiekvienais metais kovą, o pastaruosius du dešimtmečius prasidėdavo kovo 5-ąją.
Tačiau kasdienį šalies gyvenimą dabar yra paralyžiavęs virusas ir beprecedentės jo stabdymo priemonės, įskaitant dešimčių milijonų gyventojų epidemijos epicentre – Hubėjaus provincijoje – izoliavimą.
Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinio komiteto Įstatymų leidybos reikalų komisijos atstovas Zang Tiewei (Dzang Tievei) valstybės kontroliuojamai naujienų agentūrai „Xinhua“ praėjusią savaitę sakė, kad šio metinio politinio renginio atidėjimas yra „būtinas norint nukreipti visą dėmesį į epidemijos prevenciją ir kontrolę“.
Kalifornijos universiteto Ervaine Kinijos politikos ekspertė Dorothy Solinger sakė, kad atidėjimas būtų „protingas žingsnis“.
Pasak jos, vyriausybės žinia tokia: „Kovodami su virusu dedame visas pastangas. Dabar neturime laiko rengti šių susitikimų.“
Virusas taip pat smarkiai veiktų švenčiausius sesijos ritualus, sakė D.Solinger ir pridūrė: „Kaip jie pateiktų privalomas optimistines Nacionalinio Liaudies Kongreso ataskaitas apie pažangą ir pozityvią ekonomikos prognozę bei kitus pasiekimus tvyrant tokiai nežinomybei kaip dabar?“
