JAV ekonomistas Simonas Johnsonas tai tikrai supranta. Jo nuomone, Amerikos dominavimas baigiasi, o per du artimiausius dešimtmečius doleriui teks uostyti tolstančio juanio keliamas dulkes. Ekonomistas prognozuoja, kad jau maždaug 2025 metais Kinijos ekonomika pagal dydį turėtų aplenkti pagrindinės konkurentės ūkį. Kodėl?
Aktyviai remdama Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybes, Kinija dabar atsigręžė ir į Europą. Pavyzdžiui, kalbama, kad šiais metais kinai yra pasiruošę išpirkti Ispanijos Vyriausybės obligacijas už 6 mlrd. eurų, taip leisdama šiai šaliai lengviau išsiropšti iš krizės.
Atrodo, kad kinų ekonominės ambicijos neturi ribų. Ir tai yra įdomu jau vien dėl to, kad dar prieš keletą dešimtmečių pati Kinija ekonominiu požiūriu buvo skurdi ir neišsivysčiusi. Kaip vyko ekonominis augimas, kuris subrandino šiuolaikinę Kiniją?
„Didysis šuolis“ ir nesėkmė
Svarbiausios šios šalies ūkio reformos prasidėjo 1945 metais. Jos palietė valstiečius, dirbančius žemę. Tuomečiai Komunistų partijos vadai šia reforma tikėjosi ne tik praktinių, bet ir ideologinių permainų. Iki tol Kinijoje ilgus amžius vyravo stambieji žemvaldžiai, tad reforma jos autoriams bei vykdytojams – komunistams – padėjo pašalinti „didžiuosius“ iš valstybės politinės arenos.
Šios pertvarkos mastas buvo toks didelis, kad reformą tapo įprasta vadinti didžiausia pasaulyje socialine revoliucija. Toks kaimo regiono modernizavimas buvo neatsiejamas nuo pramonės plėtros, turto nacionalizavimo, valstybės susitelkimo į ilgalaikius ir daug lėšų reikalaujančius projektus. Tačiau 1953 metais paaiškėjo, kad ištekliai iš kaimiškų vietovių neišgali išlaikyti miesto pramonės. Buvo nutarta ekonomiką rengti pagal „penkmečio planus“.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./ Mao Zedongas 1966 metais. |
Pirmasis toks planas, nors ir atnešė nedidelį ūkio augimą, lūkesčių nepateisino, tad antrasis penkmetis, kuris gavo Didžiojo šuolio, arba Didžiojo žingsnio pirmyn vardą, turėjo išvengti bet kokių nesklandumų. Ši ekonomikos programa buvo vykdoma 1958–1962 metais. Ja siekta buvusią valstiečių visuomenę žaibiškai modernizuoti ir industrializuoti.
Žemės ūkio kooperatyvai buvo pertvarkyti į „komunas“, kuriose buvo panaikintas užmokestis už darbą, o produktai paskirstomi visiems po lygiai, taip pat panaikintas asmeninis turtas. Tuo laikotarpiu darbą ir gyvenimą normavo griežtos taisyklės. Imantis tokių metodų buvo tikimasi vieno – greito ekonomikos progreso, Kinijos ekonomiką sėkmingai restruktūrizuojant Sovietų Sąjungos pavyzdžiu.
Tačiau Didysis šuolis patyrė milžinišką nesėkmę – sugriauta Kinijos ekonomikos sistema bei sukeltas milžiniškas badas, per kurį mirė 20–30 mln. žmonių. Po tokios socialinės ir humanitarinės tragedijos partija atšaukė Didžiojo šuolio projektą, taip bent šiek tiek sušvelnindama susidariusią katastrofinę padėtį. Esminiai ekonomikos pokyčiai tapo galimi tik po komunistų partijos lyderio Mao Zedongo mirties.
Nutraukė izoliaciją
Šis kiniškojo komunizmo teoretikas, valdęs šalį visą „eksperimentų“ vykdymo laikotarpį, mirė 1976 metais. Po partinių kovų ir įtakų persidalijimo Komunistų partijos, o kartu ir valstybės vairą į savo rankas perėmė Deng Xiaopingas (1904–1997 m.).
Suvokęs Kinijos socialinės ir ekonominės padėties sudėtingumą, jis išsikėlė užduotį – gaivinti ir modernizuoti. Atsisakiusi „klasių kovos“, kaip pagrindinio savo politinės ideologijos principo, Komunistų partija su naujuoju lyderiu priešakyje ėmė įgyvendinti naują „Keturių modernizacijų“ planą, apimantį žemės ūkį, pramonę, gynybą bei mokslą.
Esminiai ekonomikos pokyčiai tapo galimi tik po Komunistų partijos lyderio Mao Zedongo mirties.Reformos, kaip ir Mao Zedongo laikais, prasidėjo nuo žemės ūkio. Valstiečiai gavo teisę autonomiškai valdyti savo dirbamą žemę bei užaugintą produkciją mainais į mokesčius valstybei. Kita reforma – pramonės – prasidėjo tik devintojo dešimtmečio viduryje.
Komunistų partija sumažino valdžios įtaką plataus vartojimo prekių kainų reguliavime, o įteisinta dalinė nuosavybė stimuliavo privataus sektoriaus plėtrą. Mokslo pasiekimų bei išsilavinimo lygio kėlimas taip pat tapo vienu valstybės prioritetų. Sudarytos sąlygos inteligentams dirbti savo srityse be didesnės partijos priežiūros.
Visgi vienas svarbiausių Deng Xiaopingo laimėjimų – Kinijos ekonominės izoliacijos nutraukimas. 1979 metais šioje valstybėje buvo įkurtos keturios laisvosios ekonominės zonos su palankia mokesčių sistema. Taip pat leista užsienio įmonėms konkuruoti šios valstybės paslaugų sektoriuje.
Kinijoje atsirado akcijų ir nekilnojamojo turto rinkos, sukurta bankų sistema. Į šalį iš užsienio ėmė plaukti milžiniškos investicijos. Pačių kinų prekės užtvindė pasaulio valstybių rinkas. Galų gale Kinija buvo priimta į Pasaulio prekybos organizaciją, kas tik dar labiau paspartino ekonominį jos progresą. Ką šalis veiks aplenkusi Jungtines Valstijas? Nesustos augusi.
