Kinijos energijos apetitas baugina kaimynes

Pasaulio fabriku vadinama Kinija nebespėja tenkinti savo energetinių poreikių ir skverbiasi į aplinkinius regionus, ieškodama naujų išteklių. Tai vis labiau erzina aplinkines valstybes, kurios baiminasi, kad dėl tokios sparčios plėtros nukentės jų pačių interesai.
Jangdzės upės užtvanka
Jangdzės upės užtvanka / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pekino invazija bene labiausiai pastebima Pietų Kinijos jūros baseine, kur didžioji galybė jau taikosi į įvairias seklumas ir saleles, kurios lyg ir priklauso Filipinams, Taivanui, Vietnamui, Malaizijai, Indonezijai ir Brunėjui, bet Kinija to nepripažįsta, rašo oilprice.com.

Žemyne įsikūrę kinų kaimynai taip pat jaučia vis stiprėjantį įkaitusių mandarinų dvelksmą, visų pirma tai – Indija, pagrindinė ir istorinė Pekino varžovė, jau kariavusi su Kinija 1962 metais Himalajuose dėl ginčytinos sienos. Tas konfliktas baigėsi kinų pergale, po kurio buvo nubrėžtos dabar galiojančios šių valstybių sienos, bet dabar dvi milžinės vėl gali pasistumdyti pečiais. Šįkart – ties Bramaputros upe. Tiesa, tai įvyks tik tuo atveju, jei kinai visiškai įstums indus į kampą, nes pastarieji bent jau kol kas nelinkę atvirai konfliktuoti.

Oficialaus Delio  teigimu, Kinija artimiausiais metais planuoja pastatyti 24 hidroelektrines, kurių bendra galia būtų 2000 megavatų. Šios elektrinės iškiltų prie Bramaputros intako Aruno – visa tai prieš upėms įtekant į Indiją.

Rytuose Vietnamas, Kambodža, Tailandas ir Laosas yra labai rimtai sunerimę dėl kinų planų pastatyti tris milžiniškas užtvankas Mekongo upės aukštupyje. Tai dar labiau nusekintų upę, ant kurios krantų jau veikia šešios kinų hidroelektrinės. Tačiau kol kas šios šalys veikia pavieniui, nes susivienyti prieš Pekino planus nepavyksta dėl tarpusavio nesutarimų. Antai, Tailandas ir Kambodža iki šiol nėra išsprendę savo tarpusavio nesutarimų, kurie kartais perauga į ginkluotą konfliktą.

Kinija artimiausiais metais planuoja pastatyti 24 hidroelektrines, kurių bendra galia būtų 2000 megavatų.Indijai didžiausią nerimą kelia tai, kad svarbiausios jos upės išteka iš aukštikalnių Tibete, kurį Pekinas aneksavo 1950 metais, paskelbęs jį „Vakarų Kinijos“ teritorija. Ir Bramaputros, ir Indo upės išteka iš ežero vakarų Tibete, Kailašo kalno papėdėje.

Alyvos į konfliktą pernai įpylė nuotrauka iš kosmoso: užfiksuota, kad kinai stato Zangmu  užtvanką prie Bramaputros, tačiau Pekinas pareiškė, kad tai indų karinės žvalgybos provokacija ir ilgai išsisukinėjo, kol buvo priverstas pripažinti akivaizdų faktą.

„Kinai niekada nieko nederina spręsdami šiuos reikalus, jie atsisakė dalyvauti vandens pasidalijimo programoje su kaimynėmis. Pusė visų didžiųjų planetos užtvankų yra Kinijoje. Indija, kurios upės atiteka iš Tibeto, pirmoji pajus šių veiksmų pasekmes. Kol kas tuo reikalu vangiai užsiima Indijos vandens reikalų ministerija, o tarptautinio spaudimo Pekinui nėra, nors jų veiksmai tiesiogiai palies Rusiją, Kazachstaną, Mianmarą, Tailandą, Vietnamą, Kambodžą ir Laosą“, – įspėjo Indijos politikos apžvalgininkas Brahma Chellaney.

Politologo nuomone, Kinijos kaimynių perspektyvos šia prasme yra niūrios, nes kitos regiono supervalstybės Rusija ir Indija nėra linkusios konfrontuoti su Kinija, kurios partnerystė dabar joms yra tiesiog gyvybiškai svarbi. Kaip, beje, ir Jungtinėms Valstijoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis