Pareigūnų teigimu, Kinija „per pastarąjį dešimtmetį išlaikė nedidelį augimo tempą“, tvyrant būgštavimams, kad senėjanti visuomenė ir lėtėjantis gimstamumas kelia demografinės krizės grėsmę šalyje, antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje smarkiai mažėjant darbingo amžiaus piliečių skaičiui.
Oficialūs duomenys rodo, kad augimo tempas buvo mažiausias nuo praėjusio amžiaus 7-o dešimtmečio.
2016 metais Pekinas pakeitė šeimos planavimo taisykles, leisdamas šeimoms susilaukti dviejų vaikų. Toks žingsnis žengtas kilus susirūpinimui dėl sparčiai senstančios Kinijos visuomenės ir besitraukiančios darbo jėgos. Tačiau laukiamas demografinis sprogimas, turintis kompensuoti gyventojų senėjimą, dar neįvyko.
„Kinijos vaisingumo politikos koregavimas davė teigiamų rezultatų“, – pareiškė Nacionalinio statistikos biuro pareigūnas Ning Jizhe.
Tačiau jis pridūrė, jog „gyventojų senėjimas daro nuolatinį spaudimą ilgalaikei subalansuotai visuomenės raidai artimiausiu laikotarpiu“.
15–59 metų amžiaus žmonių skaičius sumažėjo beveik 7 proc., o vyresnių nei 60 metų – padaugėjo daugiau nei 5 procentais.
Kinijoje gimstamumas nuolatos mažėja nuo 2017 metų, nepaisant dešimtmečius taikytos „vieno vaiko politikos“ sušvelninimo.
Tokia tendencija iš dalies paaiškinama tuo, kad pastaraisiais metais registruojama mažiau santuokų, kyla kainos, be to, moterys nusprendžia atidėti gimdymą arba visai neturėti vaikų, augant jų įgalinimui.
Ning Jizhe sakė, kad gimstamumą taip pat sulėtino koronaviruso pandemija.
„COVID-19 epidemija padidino kasdienio gyvenimo neapibrėžtumą ir padidino rūpesčius dėl gimdymo ligoninėje, o tai dar labiau sumažino gyventojų norą gimdyti“, – pridūrė pareigūnas.
2020 metais gimė apie 12 mln. kūdikių. Tuo metu 2019 metais registruota 14,65 mln. naujagimių – tada Pekinas pranešė apie lėčiausią gimstamumą nuo komunistinės Kinijos įkūrimo 1949-aisiais.
Duomenys rodo, kad vidutinis šeimos dydis dabar yra 2,62 asmens, o prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 3,1.
„Šeimų namų ūkiai ir toliau mažėjo dėl augančio gyventojų mobilumo ir dėl to, kad jaunimas po vedybų gyveno atskirai nuo tėvų geresnėmis būsto sąlygomis“, – paaiškino Ning Jizhe.
Besikeičiantį Kinijos visuomenės veidą aiškiai atspindi faktas, kad gyventojų miestuose padaugėjo 236,4 mln. – tai yra beveik 15 proc. daugiau nei per ankstesnį surašymą.
Dabar miestuose gyvena daugiau nei 63 proc. visų piliečių.
Vis tik beveik 500 mln. žmonių Pekinas priskiria „nepastovių gyventojų“ kategorijai – taip vadinami darbininkai migrantai, gyvenantys ne ten, kur yra oficialiai registruoti.
Kinija kas dešimtmetį atlieka surašymą, siekdama nustatyti gyventojų skaičiaus augimą, judėjimo modelius bei kitas tendencijas. Šie duomenys vaidina svarbų vaidmenį formuojant vyriausybės politiką.
2020 metų tyrimas buvo baigtas gruodį, padedant daugiau nei 7 mln. savanorių.
Šįkart didžioji dalis surašymo duomenų buvo surinkta internetu, pažymėjo Ning Jizhe, teigdamas, jog ši informacija yra „tiksli“ ir „patikima“.
Tačiau JAV gyvenantis akademikas Yi Fuxianas, Viskonsino-Madisono universiteto vyresnysis mokslininkas, teigė manantis, kad Kinijos gyventojų skaičius yra išpūstas ir pradėjo mažėti 2018 metais.
2020 metų surašymo duomenys skirti išvengti „politinio žemės drebėjimo“, tačiau tai „lems, kad Kinijos ekonominė, socialinė, gynybos, užsienio reikalų ir kita politika ir toliau remsis neteisingais gyventojų duomenimis“, sakė jis.