Rugsėjo pabaigoje Serbijos sostinės Belgrado gatvėse pradėjo patruliuoti kinų policininkai. Bendroje spaudos konferencijoje serbų ir kinų pareigūnai tikino, kad tai leis lankytojams iš Kinijos lengviau komunikuoti ir jaustis saugiems. Serbijoje atvykėlių iš Kinijos skaičius išaugo po to, kai 2017 metais buvo liberalizuotas vizų režimas.
Kinijos policininkai Belgrado gatvėse – tik vienas dėmuo glaudžių Serbijos ir Kinijos santykių dėlionėje: Pekinas gausiai investuoja į šią Balkanų valstybę, savo ruožtu Belgradas iš Kinijos pradėjo pirkti karinę įrangą.
Analitikas Vukas Vuksanovičius iš Londono ekonomikos mokyklos ir politikos mokslų mokyklos 15min teigė, kad trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje Kinijos investicijos Serbijai gali būti naudingos. Vis dėlto dauguma Kinijos pinigų šalį pasiekia paskolų pavidalu, todėl baiminamasi dėl išaugsiančios valstybės skolos.
Be to, opozicija kaltina valdančiuosius, kad svarbūs Serbijos pramonės objektai Kinijai buvo parduoti žemesne nei rinkos kaina.
Savo ruožtu Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius vadina Pekiną „nuoširdžiausiu ir patikimiausiu šalies draugu“.
Sustiprins autoritarines tendencijas?
Serbijos vyriausybei pradėjus projektą „Saugus miestas“, skirtą sumažinti nusikalstamumą gatvėse, Belgrado gatvėse atsirado šimtai kamerų, kuriose įdiegta Kinijos technologijų giganto „Huawei“ veidų atpažinimo technologija.
Kritikai tikina, kad tokia stebėjimo sistema pamina asmenines laisves, didina politinių oponentų pažeidžiamą ir net leidžia Kinijos vyriausybei rinkti informaciją apie Serbijos piliečius.
V.Vuksanovičius 15min teigė, kad demokratijos ir įstatymo viršenybės silpnėjimas Serbijoje buvo juntamas keletą pastarųjų metų, tačiau tai – vietos politikos aplinkybių ir žaidėjų produktas.
„Vis dėlto Kinijos buvimas, ypač „Huawei“, kelia dviejų tipų grėsmes. Pirmoji – tokios stebėjimo technologijos kaip „Huawei“ arba bepilotės skraidyklės gali paskatinti neliberalias tendencijas Serbijos politiniame gyvenime.
V.Vuksanovičius: „Nežinoma, ar šios technologijos nesuteiks galimybės Kinijai įsiskverbti į Serbijos žvalgybos ir informacijos domenus.“
Antroji – nežinoma, ar šios technologijos nesuteiks galimybės Kinijai įsiskverbti į Serbijos žvalgybos ir informacijos domenus“, – sakė V.Vuksanovičius.
Pasak V.Vuksanovičiaus, baiminamasi, kad šia stebėjimo sistema piktnaudžiaujama, „ypač todėl, kad viskas buvo pridengta konfidencialumo šydu“. „Visuomenė nežino visų vietų, kuriose Belgrade įdiegtos „Huawei“ kameros“, – pridūrė jis.
Štai gynybos reikalų ekspertas Timothy Heathas prognozuoja, kad Serbijos vyriausybė gali pasinaudoti kiniška stebėjimo technologija taikydamasi į politinę opoziciją.
Ne viena Europos valstybė turi abejonių dėl „Huawei“: manoma, kad Kinijos įstatymai reikalauja padėti nacionalinei žvalgybai suteikiant prieigą prie užsienio šalyse surinktų duomenų.
Planuojama, kad iš viso 800 Belgrado vietų atsiras tūkstantis stebėjimo kamerų su veidų atpažinimo technologija.
„CBS News" rašo, kad Belgrado gatvėse atsiradus stebėjimo kameroms su veidų atpažinimo technologija, serbai ėmė dvejoti dėl dalyvavimo antivyriausybiniuose protestuose. Jau kelis mėnesius vykstančių demonstracijų metu reikalaujama A.Vučičiaus atsistatydinimo, laisvų rinkimų ir žiniasklaidos, daugiau demokratijos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Didysis brolis atvyksta į Serbiją: Vakarai privalo stebėti „Huawei“ manevrus Balkanuose
Kritika dėl pardavimų pusvelčiui
2009-aisiais šalims pasirašius strateginės partnerystės susitarimą, jau kitąmet į Serbiją pradėjo plūsti Pekino investicijos, skirtos infrastruktūros projektams. 2014-aisiais buvo užbaigtas Dunojaus krantus jungiantis Pupino tiltas Belgrade, Kinija finansuoja dar vieną vieno tilto, vedančio per Kolubaros upę, statybas.
Priešingai nei daugelyje kitų šalių, kur Kinija vykdo savo projektus, statant Pupino tiltą buvo naudojamos ne tik iš tolimosios Rytų šalies importuotos medžiagos – 45 proc. buvo pagamintos Serbijoje. Tačiau darbams daugiausia buvo pasitelkta kiniška technika ir darbuotojai.
Po 2016-ųjų Xi Jinpingo vizito Belgrade, Kinija pradėjo supirkinėti svarbius šalies pramonės objektus. Pavyzdžiui, už 63 proc. „RTB Bor“ – vienintelio vario kasyklos komplekso šalyje – akcijų Serbijos vyriausybė gavo 26 mlrd. dolerių (1,13 mlrd. eurų). Opozicijos atstovų teigimu, kompleksas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. 2018 metais Kinija nusipirko ir padangų gamyklą Zrenjanine.
Be to, tik maža dalis Serbijos komercinių sutarčių su Kinija ir šios šalies įmonėmis yra prieinamos visuomenei.
Pasak V.Vuksanovičiaus, trumpalaikėje ir vidutinio laikotarpio perspektyvoje Kinijos investicijos Serbijai – naudingos: šalis gauna lėšų pagerinti prastos būklės infrastruktūrą, atsiranda naujų darbo vietų.
V.Vuksanovičius: „Jei ir toliau tęsis toks pinigų iš Kinijos srautas, neaišku, ar Serbijos ekonomika augs greičiu, reikalingu padengti skolą.“
„Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje (investicijos) gali kelti iššūkių – dauguma Serbiją pasiekiančių pinigų yra paskolos, suteikiamos kredito linijų forma. Jei ir toliau tęsis toks pinigų iš Kinijos srautas, neaišku, ar Serbijos ekonomika augs greičiu, reikalingu padengti skolą
Nesakau, kad tai – neišvengiama, tačiau tikėtina, jog įvyks ilgalaikėje perspektyvoje“, – 15min sakė analitikas.
Pavyzdžių, kai Kinijos investicijos išpučia valstybių skolas, toli ieškoti nereikia. Kai Juodkalnija 2014 metais su Kinija pasirašė sutartį dėl greitkelio statybos, jos valstybės skola išaugo 23 proc. Juodkalniją su Serbija sujungti turėjęs 165 km ilgio greitkelis vis dar nėra užbaigtas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po Kinijos investicijų – išpūstos valstybių skolos ir užmerktos akys prieš žmogaus teisių pažeidimus
Kariuomenės pirkimai
Rugsėjį Serbija paskelbė įsigyjanti karinių bepiločių skraidyklių iš Kinijos – tai buvo didžiausias Pekino karinis pardavimas Europoje nuo Šaltojo karo laikų. Skraidyklės „Pegasus“ ore gali išbūti iki 12-os valandų, veikti 100 km spinduliu. Vadinasi, pasiekti didžiąją kaimyninio Kosovo dalį.
Pasak T.Heatho, „Serbijos kariuomenė, ginkluota bepilotėmis skraidyklėmis ir remiama Maskvos bei Pekino, gali išprovokuoti konfliktą prieš Kosovą ar kitas Balkanų šalis“.
Tačiau V.Vuksanovičius tikina, kad kol kas pernelyg anksti pasakyti, kaip kariuomenės pirkimai iš Kinijos paveiks saugumo situaciją regione. Be to, didžiausia Serbijos kariuomenės donorė išlieka JAV.
„Nemanau, kad neabejotinai įvyks ginkluotas konfliktas tarp Balkanų šalių. Tačiau bėda ta, kad tai vyksta tuomet, kai politinis klimatas yra labai neužtikrintas. Todėl atsiranda tokių baimių“, – teigė analitikas.
Pasak jo, Serbija paprasčiausiai atnaujina labai pasenusią gynybos sistemą, kadangi didžioji dalis įrangos mena dar Jugoslavijos laikus ir „netenkina nacionalinio saugumo poreikių besikeičiančių technologijų eroje“.
V.Vuksanovičiaus teigimu, apskritai Serbijos visuomenė ir politinis šalies elitas Kiniją vertina teigiamai – ji matoma kaip auganti galia, draugiška valstybė. Analitikas pabrėžia, kad viena to priežasčių – ribotos žinios apie šią šalį ir menka politologų bei akademikų ekspertizė.
Be to, pasak V.Vuksanovičiaus, serbai tarptautinę sistemą, kurioje dalyvauja ir Kinija, laiko teisingesne ir racionalesne nei vienapolę, kurioje viešpatauja JAV.
15min primena, kad Serbijos ir JAV santykiai pašlijo Jugoslavijos karo metu dėl Jungtinių Valstijų Serbijai skirtų sankcijų ir NATO bombardavimo kampanijos.