Pernai VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Kinijos žvalgybos veikla Lietuvoje agresyvėja.
„Užsienio šalyse Kinijos žvalgyba tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos Vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“, – teigiama vertinime.
Šio instituto direktorė Vilma Šniukštaitė tuomet tikino, kad lietuviškasis Konfucijaus institutas grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia.
Tačiau JAV jau daugiau nei dešimt universitetų nusprendė Konfucijaus institutus uždaryti.
Penktadienį tokį sprendimą priėmė ir Merilando universitetas. Jį paskelbęs universiteto prezidentas Wallace'as Loh tvirtino, kad institutas neveiks nuo naujų mokslo metų.
Merilando universiteto Konfucijaus institutas buvo vienas iš seniausių JAV. Įkurtas 2004-aisiais institutas kvietė studentus mokytis kinų kalbos ir kultūros, organizavo renginius.
Kinijos vyriausybė pasirūpindavo, kad institute būtų dėstytojų, tiekdavo mokymosi priemones, vadovėlius ir mokėjo algą instituto vadovui.
Universitetų bendradarbiavimas su Kinija kaip pavojus išvystas tuomet, kai pablogėjo dvišaliai JAV ir Kinijos santykiai. Tuomet sunerimta, kad Konfucijaus institutai gali būti prieglobsčiu žvalgams. Institutai gynėsi užtikrinantys akademinę laisvę.
Vilniuje veikiančio Konfucijaus instituto vadovė 15min yra teigusi, kad VSD ataskaitoje institutas atsidūrė dėl pasaulinės patirties, tačiau tvirtino, kad Vilniaus universitete veikiančio Konfucijaus instituto veiklos Kinija nekontroliuoja.
Visgi ji pripažino, kad instituto veiklą finansuoja ir Kinija.
Anot instituto direktorės, Kinijos švietimo ministerijos padalinys Hanban, kuris yra Konfucijaus institutus vienijantis centras Kinijoje, skiria finansavimą atskiriems Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto projektams. Tarp tokių jau įvykdytų projektų – konferencija apie Kinijos filosofiją, kviestinio dėstytojo paskaita apie kinų budizmą ir pan.
„Tai yra biudžetinis finansavimas iš Kinijos. Kita dalis – Konfucijaus instituto išlaikymas, atlyginimai, ypač lietuviams darbuotojams, yra iš lietuvių pusės. (…) Tai mainų principu vykdoma veikla, bendras projektas“, – sakė V.Šniukštaitė.
Ji pripažino, kad kitose šalyse veikiančių Konfucijaus institutų valdymas gali atrodyti kitaip. V.Šniukštaitė atkreipė dėmesį, kad pasaulyje Konfucijaus institutų apskritai yra apie 500, dalis jų yra specializuoti – vieni orientuoti į Kinijos menus, kiti – muziką, dar kiti – į verslą ar kinų kalbos dėstymą.
