Ministerija pareiškė atidžiai stebėjusi „Shandong“, pirmąjį Kinijos savarankiškai pasistatytą lėktuvnešį, ir jį lydėjusius laivus, jiems plaukiant Kiniją nuo demokratiškai valdomo Taivano skiriančiu vandens keliu.
Taivaniečių prezidentūra savo pareiškime nurodė, kad Kinija yra prisiėmusi „tarptautinę atsakomybę“ prisidėti prie taikos ir gerovės abiejose sąsiaurio pusėse.
Praėjusį mėnesį Pekinas patvirtino, kad naujasis lėktuvnešis per įprastinius mokymus dalyvavo manevruose Taivano sąsiauryje, išprovokuodamas Vašingtono faktinės ambasados Taivane susirūpinimą.
Tuo metu taivaniečių užsienio reikalų ministras Josephas Wu apkaltino Kiniją mėginimais kištis į Taivano rinkimus, bet pabrėžė, kad „rinkėjų nepavyks įbauginti“.
Kinų lėktuvnešis palei salos pakrantę praplaukė artėjant Taivano sausio 11-osios prezidento rinkimams, kuriuose Pekino atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi prezidentė Tsai Ing-wen sieks antros kadencijos. Pagrindinis jos oponentas siekia šiltesnių santykių su Kinija.
Kinija, demokratinį Taivaną laikanti savo teritorijos dalimi, suintensyvino karinius manevrus aplink salą, kai joje 2016 metais į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, kurios vyriausybė nepripažįsta minties, kad ši sala yra „vienos Kinijos“ dalis.
Tsai Ing-wen, kuri reiškė paramą Honkongo judėjimui už demokratiją, būsimus rinkimus vadina kova už salos laisvę ir demokratiją.
Pekinas šį mėnesį paskelbė, kad „Shandong“ oficialiai pradėjo tarnybą.
Kinijos kitas lėktuvnešis „Liaoning“, kurio nebaigtą statyti korpusą ji įsigijo iš Ukrainos, buvo priimtas į ginkluotę 2012-aisiais ir pastaraisiais metais kelis kartus praplaukė Taivano sąsiauriu, vėliausią kartą – birželį.
JAV karinio jūrų laivyno laivai periodiškai vykdo „laivybos laisvės“ operacijas Taivano sąsiauryje, o šiemet šiuo vandens keliu praplaukė ir Kanados bei Prancūzijos laivai.
Kinija kitų valstybių laivų manevrus sąsiauryje vertina kaip jos teritorinio suvereniteto pažeidimus, o JAV ir daugelis kitų šalių šį kelią laiko tarptautinių vandenų dalimi.
