Lėktuvui pirmadienį įsirėžus į šlaitą sumaitoto metalo nuolaužos ir keleivių daiktai pažiro po didelį miško plotą. Praėjus daugiau nei parai po katastrofos, ją išgyvenusių žmonių nerasta.
Kinijoje, galinčioje pasigirti pavydėtinu aviacijos saugumu, tai daugiausiai aukų pareikalavusi lėktuvo katastrofa per tris dešimtmečius.
„Su dabar turima informacija negalime aiškiai spręsti dėl nelaimės priežasties“, – antradienį sakė Kinijos aviacijos administracijos Aviacijos saugumo biuro direktorius Zhu Tao. Jis pridūrė, kad dabar didžiausias dėmesys skiriamas lėktuvo skrydžio duomenis ir pokalbius pilotų kabinoje įrašančių „juodųjų dėžių“ paieškai.
Daugėja klausimų dėl katastrofos priežasties.
-
Ekspertai: V.Putinas vis dar išlaiko Rusijos politikos elito lojalumą
-
Los Andželo policija ieško „skraidančios Teslos“: skandale minimas ir lietuvis
-
Ruošiamasi Danės upės valymui – prireiks milijonų
-
G.Nausėda po susitikimo su CŽV vadovu: JAV žvalgybos informacija Rusijos kare itin svarbi
-
Oficialu: Eurolyga išmetė tris Rusijos klubus iš turnyro
Skrydžių stebėsenos tinklalapio FlightRadar24.com paskelbti duomenys rodo, kad apie 14 val. 20 min. vietos (8 val. 20 min. Lietuvos) laiku „China Eastern“ laineris, skridęs 8 840 metrų aukštyje staigiai nėrė žemyn ir nusileido iki 2 255 metrų, paskui trumpam pakilo apie 370 metrų ir vėl smigo žemyn. Lėktuvo duomenų transliacija nutrūko praėjus 96 sekundėms nuo staigaus nusileidimo pradžios.
„China Eastern“ patvirtino, kad sudužus iš Kunmingo į Guangdžou skridusiam lėktuvui žuvo žmonių, bet nepaskelbė, kad žuvo visi lėktuve buvę žmonės.
Į katastrofą neįprastai greitai viešai sureagavo prezidentas Xi Jinpingas. Jis sakė buvęs šokiruotas ir nurodė nedelsiant ištirti katastrofos priežastis.
Tragedijos vietoje atokiame miškingame Guangsi provincijos rajone dirba paieškos komandos su dronais.
