Kinijos logika: namų areštas už tai, kad ištekėjo už Nobelio laureato

Jau daugiau nei metus Liu Xia negali žengti nė žingsnio už savo namų slenksčio. To jai neleidžia Kinijos valdžia. Moteris nepadarė jokio nusikaltimo. Ji nėra niekuo kaltinama. Tačiau atimti iš jos laisvę šalies Komunistų partijai užteko vienintelės priežasties: L.Xia yra ištekėjusi už praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureato, aktyvisto Liu Xiaobo.
Liu Xiaobo žmona
Liu Xia rankose laiko savo vyro, Liu Xiaobo, nuotrauką / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Todėl nuo 2010 m. spalio 18 d. moteris laikoma „namų arešto“ sąlygomis, nors jos sulaikymas neturi jokio teisinio pagrindo. Jos atvejis išskirtinis ir todėl nusipelnė būti išgirstas šiandien, praėjus lygiai metams po pasaulinio jos vyro pastangų pripažinimo.

Kai Nobelio komitetas praėjusiais metais paskelbė, kas yra Taikos premijos laureatas, L.Xiaobo jau buvo įkalintas. Už „ardomąją veiklą“ L.Xiaobo buvo nuteistas kalėti 11 metų. Vyras buvo sulaikytas ir nuteistas už tai, kad kartu su bendraminčiais 2008 m. gruodžio mėnesį parašė drąsų kreipimąsi, kuriame reikalaujama įgyvendinti didelio masto politines reformas ir garantuoti susirinkimų, žodžio ir minties bei tikėjimo laisvę.

Teigiama, kad vadinamąją Chartiją 2008 m. pasirašė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

L.Xiaobo stojo prieš teismą ir buvo nuteistas. Ir nors jo rėmėjai tvirtino, kad teismas nebuvo sąžiningas, tačiau jis bent jau stojo prieš teismą. O štai L.Xiaobo žmona neįvykdė jokio nusikaltimo ir nepažeidė jokių įstatymų. Moteriai nepareikšti jokie kaltinimai. Tiesą pasakius, manoma, kad ji netgi prašiusi savo vyro nedalyvauti minėtos Chartijos rengime. Tačiau moteris vis tiek laikoma uždaryta.

Atimti iš jos laisvę šalies Komunistų partijai užteko vienintelės priežasties: L.Xia yra ištekėjusi už praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureato, aktyvisto Liu Xiaobo.

Su L.Xia BBC žurnalistas susipažino Pekine prieš keletą metų. Smulki, į šeštą dešimtį įžengusi moteris – poetė ir tapytoja. Ji šiek tiek primena budistų vienuolę – jos veidą puošia akiniai, o dėmesį iš karto atkreipia nuskusta galva. Drovi ir tyli – sunku suvokti, kodėl kas nors galėtų įsivaizduoti, kad ši moteris yra grėsmė. Tačiau jau prieš keletą metų ją sekė policija, todėl norėdama susitikti su žurnalistu ji turėjo paslapčia išsliūkinti iš namų.

Neveikiantys telefonai

Sprendimą įteikti Nobelio taikos premiją L.Xia vyrui Kinijos valdžia pavadino taikos idėjos „išniekinimu“ ir išpuoliu prieš Kinijos suverenitetą bei teisinę sistemą. Anot Komunistų partijos atstovų, L.Xiaobo yra nusikaltėlis ir todėl neturėtų būti pagerbtas.

Iš dalies sprendimas sulaikyti L.Xia labai nenustebino. Manyta, kad Kinija šiuo žingsniu siekė užsitikrinti, jog moteris nevyks į Oslą atsiimti savo vyro apdovanojimo. Taip pat manyta, kad praėjus kelioms savaitėms nuo premijų įteikimo, valdžia tyliai panaikins šiuos laisvės apribojimus.

Tačiau jau praėjo metai, o moteris vis dar laikoma uždaryta savo namuose. Jos telefonai atjungti, interneto ryšys – nutrauktas. Lankytojų prie jos namų neprileidžia čia budintys apsauginiai.

Vieną labai trumpą akimirką, šių metų vasarį, L.Xia turėjo galimybę prisijungti prie interneto ir susisiekti su savo drauge. BBC pavyko gauti moterų susirašinėjimą, trukusį penkias minutes. Pokalbyje L.Xia rašė „negalinti išeiti“, nes jos „visa šeima yra įkaitai“.

Moteris taip pat rašė esanti „labai nelaiminga“ ir teigė verkianti, nes „niekas man negali padėti“.

Kai Jungtinių Tautų atstovai šiais metais kreipėsi į Kinijos valdžią teiraudamiesi dėl moteriai pritaikytų apribojimų, šalies valdžia pripažino, kad „jokių teisinių priemonių“ prieš L.Xia imtasi nebuvo. Tačiau moteris vis tiek laikoma suimta.

Nobelio komitetas tvirtino, kad viena iš priežasčių, kodėl Nobelio taikos premiją nuspręsta skirti L.Xiaobo, buvo ta, kad nors Kinijos žmonėms jų pagrindines teises ir laisves garantuoja šalies konstitucija ir įvairios konvencijos, „realybėje šios laisvės yra akivaizdžiai apribotos“.

Komiteto nariai taip pat pridūrė, kad „naujasis Kinijos statusas turėtų padidinti ir šalies atsakomybę“.

„Persekiojimas“

Kritikai pažymi, kad situacija Kinijoje tik prastėja. Šią savaitę kreipdamasi į JAV Kongreso Kinijos komisiją, žmogaus teisių Kinijoje aktyvistė Li Xiaorong užsipuolė Pekiną už „sisteminį Kinijos valdžios įstatymų ir tarptautinių žmogaus teisių įstatymo pažeidinėjimą“.

L.Xiaorong tvirtino, kad „slaptas sulaikymas ir priverstinis žmonių pradanginimas taikytas ne vieną sykį. Esą vasarį per kelias savaites iš viso buvo sulaikyti 52 asmenys, mažiausiai 24 buvo „priverstinai pradanginti“ po to, kai internete prasidėjo bruzdėjimas, raginęs žmones imti pavyzdį iš Arabų pavasario.

Kinijos valdžia savo ruožtu tikina, kad ji tiesiog laikosi įstatymų. Tačiau valdžios elgesys su L.Xia yra tik vienas iš pavyzdžių, kad iš tiesų ši valstybė įstatymų nesilaiko. O jos veiksmai – L.Xia uždarymas namuose – gali būti suvokiami kaip grynai kerštavimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų