JAV žmogaus teisių gynimo organizacijos ir nepriklausomi analitikai yra apskaičiavę, kad itin saugomose Sindziango internuotųjų stovyklose, kurias Kinijos vyriausybė vadina profesinio mokymo centrais, buvo laikoma maždaug 1 mln. musulmonų.
Sindziange gyvena uigūrai, kazachai ir kitos etninės mažumos, daugiausia musulmonai.
Sindziango uigūrų autonominio regiono gubernatorius Shohratas Zakiras trumpoje spaudos konferencijoje atsisakė nurodyti centruose esančių „studentų“ skaičių. Gubernatorius šiuos centrus vadino veiksmingu ir „novatorišku“ būdu kovoti su terorizmu.
„Dauguma šių profesinio mokymo centrų diplomantų buvo vėl integruoti į visuomenę, – sakė Sh.Zakiras. – Daugiau kaip 90 proc. diplomantų susirado patenkinamus darbus su geromis pajamomis.“
Jo pavaduotojas Alkenas Tuniazas sakė, kad pasakojimus apie blogą elgesį stovyklose išgalvojo kelios šalys ir žiniasklaidos priemonės.
Buvę sulaikytieji ir jų šeimų nariai interviu naujienų agentūrai AP yra sakę, kad perauklėjimo centrai primena kalėjimus, kuriuose sulaikytieji verčiami išsižadėti savo tikėjimo ir prisiekti ištikimybę Kinijos valdančiajai Komunistų partijai.
Žmonės pasakojo, kad buvo nuolat politiškai indoktrinuojami ir dažnai nesuprasdavo, kodėl yra laikomi šiuose centruose.
Kelionės į užsienį, kalbėjimas su giminaičiais užsienyje, pernelyg ilgos barzdos nešiojimas – už tokius dalykus žmonės gali būti sulaikyti, teigia iš regiono pabėgę uigūrai ir kazachai.
Jie AP taip pat pasakojo, kad kai kurie sulaikytieji buvo priversti įsidarbinti gamyklose. Jie buvo atvesdinti į kokią nors vyriausybės įstaigą, kur jiems buvo įteiktos darbo sutartys laikotarpiui nuo pusės iki penkerių metų dirbti tolimose gamyklose. Jie turėję pasirašyti tas sutartis, tvirtino vienas sulaikytasis, nesutikęs skelbti savo vardo.
Pasak A.Tuniazo, centuose užtikrinamos žmonių laisvės leidžiant jiems „paprašyti laisvo laiko“ ir „reguliariai parvykti namo“. Nors žmonėms centruose „studijų periodu“ neleidžiama praktikuoti savo religijos, jie su savo tikėjimu susijusią veiklą esą gali atnaujinti grįžę į namus.
Pareigūnai antradienį nesakė, ar ši programa yra savanoriška ir kaip dažnai žmonėms leidžiama parvykti namo.
Tarptautinei bendrijai pasmerkus šiuos centrus ir pasirodžius daugybei pranešimų apie juos, Kinija pradėjo organizuoti kruopščiai surežisuotas keliones į Sindziangą žurnalistams ir užsienio pareigūnams.
Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų pasiuntiniai iš 37 valstybių, tarp jų Šiaurės Korėjos, Sirijos ir kelių musulmoniškų šalių, pasirašė laišką, kuriame reiškiamas pritarimas šioms stovykloms ir gerai vertinama žmogaus teisių padėtis Kinijoje.
Tremtyje gyvenančių uigūrų organizacijos „Pasaulio uigūrų kongresas“ atstovas Dilxatas Raxitas pavadino Sh.Zakirą „politiniu mikrofonu“, kuriuo Pekinas naudojasi savo „apgavystėms“ skleisti.
„Shohrato Zakiro komentarai – visiškas sisteminio persekiojimo, kurį uigūrai kenčia Kinijoje, realybės iškraipymas“, – sakė D. Raxitas.
JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas liepos mėnesį interviu JAV vyriausybės finansuojamam Laisvosios Azijos radijui (Radio Free Asia, RFA) sakė, kad musulmonų sulaikymas Sindziange neturi „nieko bendra su terorizmu“ ir iš tikrųjų yra Komunistų partijos „karo su religija“ dalis.
„Ji bando sunaikinti etninę, lingvistinę, kultūrinę ir religinę žmonių, į kuriuos nusitaikė, tapatybę“, – RFA sakė N.Salesas.
