Šis valstybės vadovo vizitas Tibete tapo pirmuoju per daugiau nei tris dešimtmečius.
Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.
Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.
2008 metais regioną supurtė aukų pareikalavusios riaušės, pakurstytos pasipiktinimo numanomu senovinės Tibeto kultūros ardymu dėl spartaus Kinijos skatinamo vystymosi.
Vaizdo medžiagoje, kurią penktadienį paskelbė valstybinis transliuotojas CCTV, matyti, kaip Xi Jinpingą pasitiko minia žmonių, dėvėjusių tautinius kostiumus ir mojavusių Kinijos vėliavomis. Ši scena buvo nufilmuota prezidentui išlipus iš lėktuvo ant raudonojo kilimo, atlikėjams rengiant pasirodymus.
Nors valstybės vadovas į Njingči Mainlingo oro uostą, esantį Tibeto pietryčiuose, atvyko trečiadienį, valstybinė žiniasklaida apie vizitą užsiminė tik praėjus dviem dienoms.
Po „šilto kadrų ir visų etninių grupių masių sutikimo“ Xi Jinpingas nuvyko prie Njango upės tilto pasidomėti Jarlungo ir Njango upių ekologinės apsaugos klausimais, pranešė CCTV.
Xi Jinpingas anksčiau Tibete lankėsi dukart: 1998 metais, kuomet dirbo Komunistų partijos Fudziano provincijos skyriaus vadovu, ir 2011-aisiais, eidamas viceprezidento pareigas.
Ankstesnis regione apsilankęs Kinijos prezidentas buvo Jiangas Zeminas; jo vizitas buvo surengtas 1990 metais.
Žmogaus teisių organizacija „International Campaign for Tibet“ ketvirtadienį informavo, kad žmonės Lhasoje prieš vizitą „pranešė apie neįprastą veiklą ir jų judėjimo stebėjimą“ – rajone buvo uždaryti keliai, o saugumo tarnybų pareigūnai tikrino gyventojų veiklą.
Šįkart Xi Jinpingas apsilankė Njingči miesto planavimo muziejuje ir kituose rajonuose, kur įvertino miesto plėtros planavimo, kaimo vietovių gaivinimo ir miesto parkų statybos pastangas.
Ketvirtadienį valstybės vadovas atvyko į Njingči geležinkelio stotį, kad sužinotų apie Sičuano–Tibeto geležinkelio plėtros planus, o paskui išvyko traukiniu į Lhasą.
Pekinas ekonomikos vystymąsi vertina kaip priešnuodį nepasitenkinimui Tibete, kur daugelis tebegerbia ištremtą regiono dvasinį lyderį Dalai Lamą, taip pat piktinasi kinų turistų bei naujakurių antplūdžiu.
Nuo 2008 metų Kinija daug investuoja į šį regioną, todėl Tibetas pagal ekonomikos rodiklius yra vienas iš sparčiausiai augančių Kinijos dalių, rodo vietos statistika.
Pastaraisiais dešimtmečiais Tibete kyla pavienių protesto akcijų, įskaitant vienuolių susideginimą Lhasos centre ir daug aukų pareikalavusias didžiules demonstracijas prieš Kinijos valdžią 2008 metais.
