Xi Jinpingas per BRICS verslo forumą pabrėžė, kad „krizė dėl Ukrainos yra... įspėjamasis signalas“, rodantis, kad negalima „plėsti karinių aljansų ir siekti užtikrinti savo saugumo kitų šalių saugumo sąskaita“.
BRICS, įtakingam augančių ekonomikų klubui, tenka daugiau kaip 40 proc. pasaulio gyventojų ir beveik ketvirtadalis pasaulinio BVP.
Trys šios organizacijos narės – Kinija, Indija ir PAR – susilaikė balsuojant dėl JT rezoliucijos, kuria smerkiama Rusijos invazija į Ukrainą.
Pekinas ir Naujasis Delis palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija ir perka daug rusiškos naftos bei dujų.
Praėjusią savaitę Xi Jinpingas telefonu patikino savo kolegą rusą Vladimirą Putiną, kad rems pagrindinius Maskvos interesus, susijusius su „suverenitetu ir saugumu“. Po to pokalbio Vašingtonas perspėjo Pekiną, kad Kinija rizikuoja likti „neteisingoje istorijos pusėje“.
PAR, viena iš nedaugelio Afrikos šalių, turinčių diplomatinę įtaką už žemyno ribų, taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos karinius veiksmus, norėdama išsaugoti svarbius ekonominius ryšius.
Trečiadienį sakytoje kalboje Xi Jingpingas taip pat kritikavo JAV ir Europos Sąjungos sankcijas Maskvai, vadindamas šias priemones „bumerangu ir dviašmeniu kardu“.
Sekmadienį Vokietijoje prasideda Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas, per kurį bus aptarta, kaip toliau taikyti sankcijas Rusijai.
„Susiskaldęs pasaulis“
BRICS viršūnių susitikimas vyksta tuo metu, kai prieš keturis mėnesius Kremliaus į Ukrainą pasiųsti kariai tęsia savo puolimą šalies rytuose.
Tiek Kinija, tiek Indija padidino žalios naftos importą iš Rusijos; taip jos padėjo kompensuoti nuostolius, patirtus Maskvos dėl Vakarų šalių sprendimo pirkti mažiau rusiškų energijos išteklių.
Tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ duomenimis, Indija nuo kovo iki gegužės nupirko šešis kartus daugiau rusiškos naftos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Tuo metu Kinijos importo apimtis per tą patį laikotarpį išaugo tris kartus.
Pekinas ir Maskva, Šaltojo karo metais buvę aršiais varžovais, pastaraisiais metais vis glaudžiau bendradarbiauja.
Prezidentas V.Putinas vasarį lankėsi Pekine per žiemos Olimpiados atidarymo ceremoniją, surengtą kelios savaitės iki invazijos į Ukrainą pradžios.
Be to, gegužės pabaigoje, JAV prezidentui Joe Bidenui viešint Tokijuje, virš Japonijos ir Rytų Kinijos jūrų praskrido rusų ir kinų bombonešiai. Tokie veiksmai buvo palaikyti signalu, kad abiejų šalių ryšiai yra tvirti.
„Po karo Ukrainoje pasaulis susiskaldė į Rytus ir Vakarus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Naujajame Delyje dirbantis rašytojas ir komentatorius geopolitikos temomis Manojas Joshi.
Ekspertas pridūrė, kad V.Putinui BRICS yra platforma, leidžianti jam stovėti šalia augančių ekonomikų lyderių.
„Tai siunčia žinią JAV ir ES, kad joms nepavyko izoliuoti jo ir Rusijos“, – teigė M.Joshi.
Pasak analitikų, Pekinas pasinaudos viršūnių susitikimu kaip proga propaguoti savo valdymo ir vystymosi modelį pasaulinio nestabilumo laikotarpiu.
Per gegužę vykusį BRICS užsienio reikalų ministrų susitikimą Kinija pareiškė norinti, kad prie šios organizacijos prisijungtų ir kitos besivystančios ekonomikos. Vis tik lieka neaišku, ar į forumą buvo pakviesti kokie nors potencialūs nauji nariai.
„Pekinas norėtų formuoti BRICS darbotvarkę atsižvelgdamas į... iniciatyvas, orientuotas į Kiniją“, – komentavo profesorė ir žurnalo „India Quarterly“ redaktorė Madhu Bhalla.
„Priėmus kitas nares,.. kurios laikosi Kinijos linijos, būtų lengviau priartinti grupės darbotvarkę prie Kinijos darbotvarkės“, – pridūrė ji.
