Jis tapo pirmuoju per pastaruosius 14 metų Kinijos lyderiu, surengusiu tokį vizitą.
Xi Jinpingas, lydimas savo žmonos Peng Liyuan, užsienio reikalų ministro Wang Yi ir kitų pareigūnų, atskrido į Šiaurės Korėjos sostinę 11 val. 40 min. vietos (5 val. 40 min. Lietuvos) laiku, nurodė Kinijos transliuotojas CCTV.
Santykiai tarp Šaltojo karo laikų sąjungininkių pašlijo dėl Pchenjano branduolinių provokacijų ir Pekino palaikymo Jungtinių Tautų sankcijoms Šiaurės Korėjai.
Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas deda pastangas pataisyti santykius. Šiaurės Korėjos lyderis per praėjusius metus keturis kartus apsilankė Kinijoje, o Pekinas savo ruožtu ragina sušvelninti Pchenjanui taikomas sankcijas.
Visgi Kinijos lyderis neskubėjo surengti atsakomojo vizito. Anot analitikų, jis delsė priimti sprendimą vykti į Pchenjaną, nes norėjo pamatyti, kaip baigsis Kim Jong Uno ir D.Trumpo branduolinės derybos.
Xi Jinpingo atvykimo proga visame Pchenjane buvo iškabintos Kinijos valstybinės vėliavos, o miesto gyventojai išsirikiavo palei gatves, kad galėtų jį pasveikinti.
Laikraštis „Rodong Sinmun“, Šiaurės Korėjos valdančiosios partijos ruporas, pusę savo pirmojo puslapio skyrė Xi Jinpingo vizito temai. Leidinys publikavo spalvotą Kinijos lyderio nuotrauką su trumpa biografine apybraiža.
„Rodong Sinmun“ vedamajame rašoma, kad ši Xi Jinpingo kelionė „atvers naują, tvarų KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos) ir Kinijos draugystės istorijos puslapį“.
„Šis vizitas į mūsų šalį, surengtas nepaisant skubių ir svarbių uždavinių, iškilusių dėl sudėtingų tarptautinių santykių, aiškiai rodo, kad Kinijos partija ir vyriausybė laiko labai svarbia KLDR ir Kinijos draugystę“, – rašo laikraštis.
„Mūsų tauta didžiuojasi turėdama tokią patikimą ir artimą draugę, kaip Kinijos tauta“, – priduriama vedamajame.
Simbolinis vizitas
Šiaurės Korėjos valdžia ėmėsi griežtų priemonių kontroliuoti, kaip bus nušviečiamas vizitas. Pchenjane dirbantiems tarptautiniams žurnalistams buvo nurodyta, kad jiems rengti reportažų nebus leidžiama, o užsienio žiniasklaidos organizacijos, iš pradžių sulaukusios kvietimo, galiausiai negavo vizų.
Šaltiniai sakė, kad Xi Jinpingą turėjo lydėti gerokai gausesnė Kinijos žurnalistų delegacija, tačiau ji taip pat buvo apkarpyta.
Šis vizitas iš esmės bus simbolinis. Neplanuojama paskelbti jokio bendro oficialaus pareiškimo. Taip buvo ir per Kim Jong Uno susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, balandį surengtą Vladivostoke.
Analitikai sako, kad ši kelionė yra proga Kinijai parodyti savo įtaką regione.
„Šiaurės Korėjai šis susitikimas bus proga parodyti Jungtinėms Valstijoms, kad Kinija ją palaiko, ir pasiųsti žinią Vašingtonui, kad jis turėtų nedelsdamas atsisakyti savo pozicijos dėl maksimalaus spaudimo (Pchenjanui)“, – sakė Pietų Korėjos Gjongsango universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius Lim Eul-chulas.
JAV prezidentas D.Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas surengė du viršūnių susitikimus, tačiau antrasis, vasarį organizuotas Hanojuje, buvo netikėtai nutrauktas, lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Visgi Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ ketvirtadienį paskelbtame komentare pažymėjo, kad viltis rasti branduolinės problemos sprendinį neužgesusi.
G-20 susitikimas
Viename iš retų savo straipsnių, trečiadienį publikuotame laikraštyje „Rodong Sinmun“, Xi Jinpingas gyrė „nepamainomą“ draugystę tarp Šiaurės Korėjos ir Kinijos bei pasiūlė „grandiozinį planą“ stabilumui Rytų Azijoje užtikrinti.
Jis taip pat žadėjo, kad Pekinas atliks aktyvų vaidmenį „stiprinant bendravimą ir bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, kad būtų tęsiamos derybos Korėjos pusiasalyje.
Kai kurie analitikai sako, kad praėjusį mėnesį įstrigus Pekino deryboms su Vašingtonu dėl prekybos, Xi Jinpingas gali sugrįžti iš Pchenjano su tam tikrais svertais, kuriuos galėtų panaudoti per pokalbį su D.Trumpu ateinančią savaitę Japonijoje vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.
Tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lu Kangas atmetė prielaidą, kad artimi Pekino ryšiai su Pchenjanu galėtų būti panaudoti siekiant paspausti Jungtines Valstijas. Anot jo, tokias idėjas keliantys žmonės prisigalvoja nebūtų dalykų.
Kinija laiko Šiaurės Korėją strateginiu buferiu nuo Pietų Korėjos, kur JAV laiko 28,5 tūkst. karių.
Xi Jinpingas per vizitą aplankys Pchenjano draugystės bokštą – monumentą kinų kariams, per 1950–1953 metų Korėjos karą apsaugojusiems Šiaurės Korėją nuo sutriuškinimo. Pastarosiomis dienomis prie paminklo uoliai triūsė kariai ir darbininkai.
Pekinas neslėpė susierzinimo, kad buvo paliktas nuošaly, kai Šiaurės Korėjos lyderis pernai sutarė susitikti su D.Trumpu, suskubusiu pareikšti, kad žavisi Kim Jong Unu.
Anot ekspertų, laikraštyje „Rodong Sinmun“ publikuotas Xi Jinpingo straipsnis buvo visiškai nesubtilus priminimas, kad Pekinas tebėra Pchenjano artimiausias sąjungininkas.
Zhao Tongas iš Carnegie tarptautinės politikos centro Pekine sakė, kad per Xi Jinpingo ir Kim Jong Uno susitikimą nesitiki jokių „reikšmingų diskusijų“ denuklearizacijos tema, nes „tarp Kinijos ir Šiaurės Korėjos nėra pakankamo abipusio pasitikėjimo“.
