Kinija ne kartą skambėjo panašiuose skandaluose ir nors teigiama, esą kiniška vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau kaip milijonas šalies gyventojų, tačiau gamintojų atlikti klinikiniai tyrimai bei bandymai su žmonėmis daliai mokslininkų kelia dvejonių.
Anot naujienų agentūros „Associated Press“, turtingosios šalys rezervavo 9 iš 12 milijardų kovai su COVID-19 skirtų vakcinų – daugiausiai vakarietiškų, kurias planuojama pagaminti kitąmet. Panašu, kad vakcinų prieinamumu mažiau išsivysčiusiose šalyse besirūpinanti organizacija „Covax“ savo tikslo — 2 mlrd. vakcinų — nepasieks.
Tai reiškia, kad vakcinos nuo koronaviruso tiekimo dar neužsitikrinusioms šalims teks pasikliauti Kinija. Šioje šalyje net šeši gamintojai pasiekė paskutinį vakcinos tyrimų etapą, o prezidentas Xi Jinpingas yra pareiškęs, esą kiniška vakcina taps palaima nuo pandemijos kenčiančiam pasauliui.
Vis dėlto, dėl anksčiau kilusių skandalų nė patys kinai tuo netiki.
„Neaišku, kaip Kinija sugebės užtikrinti patikimų vakcinų tiekimą“, — sako mokslo etiką Kento universitete Britanijoje tyrinėjantis profesorius Joyus Zhangas.
Praėjusią savaitę Bahreinas prisijungė prie Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ir tapo antrąja šalimi, patvirtinusia kinišką vakciną. Šį mėnesį skiepijimo kampaniją ketina pradėti Marokas. Vakcinų patvirtinimo laukiama iš Turkijos, Indonezijos, Brazilijos. Beje, bandoma ji ne tik Kinijoje, bet taip pat Rusijoje, Egipte, Meksikoje.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaras yra sakęs, kad kompanijos „Sinovac“ vakcinų efektyvumas jam kelią abejonių, tiesa, jokių įrodymų nepateikė, tik tiek, kad „brazilai netaps bandomaisiais triušiais“. Tiesa, dar anksčiau virusą jis apskritai neigė, vėliau pats susirgo, o visai neseniai išrėžė apskritai nė neketinantis skiepytis.
Anot „Associated Press“, nemažai ekspertų kinišką vakciną vertina teigiamai. Štai Sidnėjaus universiteto imunologijos ir infekcinių ligų skyriui vadovaujantis Jamie Triccas paskelbtus klinikinių tyrimų rezultatus vertina gerai ir mano, jog nėra dėl ko nerimauti. Honkongo universiteto medicinos profesoriaus Jin Dong-Yano teigimu, imunologijos srityje Kinija turi nemenką įdirbį, o tokias ligas kaip tymai ar hepatitas, naudodama vakcinas, yra sėkmingai įveikusi – protrūkių nepasitaiko.
Tarp žymiausių vakcinas kuriančių Kinijos gamintojų — „Sinovac“ bei valstybei priklausanti „Sinopharm“. Pastaroji, su Vuhano biologinių produktų institutu priešakyje, 2018-aisiais buvo pakliuvusi į vakcinų skandalą. Tąkart paaiškėjo, kad mieste, iš kurio po kelerių metų išplis pavojingas COVID-19 virusas veikianti įmonė pagamino tūkstančius neveiksmingų vakcinų nuo difterijos, stabligės, kokliušo.
Tais pačiais metais paaiškėjo dar viena svarbi naujiena — kompanija „Changsheng Biotechnology Co.“ klastojo duomenis apie vakciną nuo pasiutligės.
Ir tai ne viskas. Dar 2016 metais Kinijos žurnalistai atskleidė, kad 2 mln. dozių įvairių vaikams skirtų vakcinų buvo netinkamai laikomos ir pardavinėjamos.
Nieko keisto, kad norinčių skiepytis skaičiai šalyje sumažėjo. Tiesa, po šių įvykių Kinija sugriežtino vakcinų laikymo tvarką bei bausmes, ėmėsi griežtesnės kontrolės.
Didieji Kinijos vakcinos gamintojai dalį su tyrimais susijusios medžiagos paskelbė recenzuojamoje mokslinėje spaudoje. Vis dėlto, tarptautiniams ekspertams kyla dvejonių ir dėl savanorių dalyvavimo, ir dėl galimo šalutinio poveikio – aspektų, apie kuriuos gamintojai nėra linkę kalbėti.
Dabar, kai ne viena šalis jau patvirtino vakarietiškas „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas, o kai kurios ir pradėjo vakcinaciją, ekspertai laukia daugiau patikimos informacijos apie kinišką vakciną. Jungtinių Arabų Emyratų reguliatoriai teigia, esą jų efektyvumas siekia 86 proc., Turkija nurodo dar daugiau — 91,25 proc.
Naujienų agentūra „Associated Press“ nurodo, kad vakciną gaminančios „Sinopharm“ atstovai į klausimus apie efektyvumą neatsakė. Ir kiti gamintojai — „Sinovac“ bei „CanSino“ – duoti interviu nesutiko.
