Anot analitikų, diplomatų ir aktyvistų, ES pareigūnai pastaraisiais metais pražiūrėjo, kaip gausiai Kinija investuoja į skurdesnes Bendrijos šalis ir taip nusipirko tylą dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje ekonomikos milžinėje.
To įrodymu praėjusį ketvirtadienį tapo Graikijos veto ES pasiūlymui viešai sukritikuoti Kinijoje vykdomą politinių aktyvistų ir disidentų persekiojimą.
„Graikijos pozicija tokia, kad neproduktyvi ir dažnai selektyvi kritika konkrečiai šaliai nei pagerina žmogaus teisių padėtį toje valstybėje, nei padeda šalies santykių su ES vystymui“, – paskelbė Graikijos užsienio reikalų ministerija.
ES diplomatai nesureikšmino incidento, bet Bendrijos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini pažymėjo: „Žmogaus teisėms pasaulyje padedama, kai ES kalba vienu balsu. Toliau dirbsime, kad taip būtų.“
Tildo vieningą kritiką
Kinija pastaraisiais metais padėjo finansuoti kelis stambius infrastruktūros vystymo projektus Pietų ir Rytų Europoje.
Kinijos užsienio reikalų ministerija: „Mes prieštaraujame žmogaus teisių politizavimui ir kišimusi į kitų šalių suverenumą.“
Kiniški milijardai virto geležinkeliais, elektros linijomis, keliais, tiltais tokiose ekonominės įtampos kupinose šalyse kaip Graikija, Vengtija, Kroatija ir Portugalija.
Atėnams, jau beveik dešimtmetį dėl išsipūtusių viešųjų išlaidų spaudžiamiems tarptautinių kreditorių, pinigai iš Kinijos svarbūs kone gyvybiškai – taip atnaujintas didžiausias Pirėjo uostas, modernizuoti valstybiniai elektros tinklai.
O žmogaus teisių gynėjai sako, kad Kinijos investicijos Pekinui užtikrino ir įtaką. Ne veltui Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra pavadinęs Graikiją „patikimiausia drauge ES“.
Galiausiai bendrus ES pareiškimus dėl padėties Kinijoje yra blokavusios ir Vengrija bei Kroatija. Be to, šios trys šalys pernai nuosekliai stabdė Bendrijos iniciatyvas sukritikuoti agresyvius Pekino manevrus Pietų Kinijos jūroje.
„Šios valstybės nori investicijų, nes yra prastoje padėtyje ekonomine prasme“, – teigė Nadege Rolland, Kinijos ekspertė Azijos tyrimų nacionaliniame biure Vašingtone.
Kinijos diplomatai sako vidinių ES diskusijų komentuoti negalintys. Tačiau šalies Užsienio reikalų ministerija turbūt neatsitiktinai pažymėjo: „Mes prieštaraujame žmogaus teisių politizavimui ir kišimusi į kitų šalių suverenumą.“
Nuo Skopjės iki Lisabonos
Pareigūnai Pekine net neslepia, kad paskolomis infrastruktūros, ypač transporto, projektams perka diplomatinę įtaką Europoje. Valstybiniai Kinijos universitetai tokią strategiją vadina „greitųjų traukinių diplomatija“.
Pekinas dar 2013 metais skelbė finansuosiantis 85 proc. 2 mlrd. dolerių vertės geležinkelio liniją tarp Budapešto ir Belgrado.
Vengrijos politikai nelieka skolingi. Šalies premjeras Viktoras Orbanas, irgi kritikuojamas dėl autokratinių tendencijų, gegužę viešėdamas Pekine pareiškė, kad Vakarų pamokslavimas dėl žmogaus teisių „vis labiau žeidžia“.
Kinija taip pat yra paskolinusi pinigų tilto Serbijoje, elektros jėgainės Bosnijoje ir Hercegovinoje statybai, kelių Makedonijoje tiesimui. Investicijų yra sulaukusios Portugalija ir Ispanija.
Kiniškos investicijos Europoje atliepia Pekino manevrus ir Azijoje, kur taip pat tiesiami keliai bei geležinkeliai norint priartinti Kiniją prie Europos ir Vidurio Azijos pagal iniciatyvą „One Belt, One Road“.
„Skaldyk ir valdyk“
Graikijoje veikiama bene aktyviausiai. Ši prasiskolinusi šalis investicijų sulaukia mažokai, o kinai mielai skuba į pagalbą. Premjeras Alexis Tsipras Kinijoje per pastaruosius dvejus metus lankėsi jau dusyk ir ten kalbėjo beveik vien tik apie investavimo Graikijoje galimybes.
Pekinas dar 2013 metais skelbė finansuosiantis 85 proc. 2 mlrd. dolerių vertės geležinkelio liniją tarp Budapešto ir Belgrado.
Gegužę A.Tsipras parsivežė Graikijos telekomunikacijų bendrovės „Forthnet“ ir trijų Kinijos kompanijų planus investuoti 500 mln. eurų į šviesolaidinių kabelių tinklą.
Yra ir Kinijos valstybės anglies gamintojos „Shenhua“ bei graikiškos „Copelouzos Group“ pažadas investuoti 3 mlrd. eurų į žaliąją energetiką.
Pekine aiškinama, kad investicijos skatina ES integraciją, nes esą mažina išsivystymo skirtumus tarp Bendrijos narių. Bet Briuselyje nerimaujama, kad finansinį stresą išgyvenančios valstybės gali atsidurti Kinijos įtakos zonoje.
„Jei visos šalys pradės lenktyniauti dėl kiniškų investicijų pritraukimo, tuomet plačiai atsivers durys „skaldyk ir valdyk“ politikai“, – pastebėjo europarlamentaras Reinhardas Bütikoferis.
