Laikydamasis taisyklių, vienas agentas mūvi geltonus šortus, o kiti užsimaukšlinę beisbolo kepuraites. Jų tikslas – nesukelti įtarimo. Niekam nevalia žinoti, kad jie Kipre – kur, beje, yra ir britų karinė bazė – užsiima žvalgyba. Tad amerikiečiams buvo liepta apsirengti kaip turistai ir tik tada keliauti į Agios Nikolaos – vieną pagrindinių britų žvalgybos GCHQ pasiklausymo postų.
Neseniai paaiškėjo, kad britų karinė bazė Kipre yra toji „užsienio stotis“, kuri Edwardo Snowdeno nutekintuose JAV žvalgybos dokumentuose vadinama kodiniu vardu „Sounder“. Tokią išvadą padarė tyrimą atlikę žurnalistai iš graikų dienraščio „Ta Nea“, graikų televizijos „Alpha TV“, italų savaitraščio „L'Espresso“ ir vokiečių „Süddeutsche Zeitung“.
Pasiklausymo postas pastatytas rytinėje Kipro dalyje, neturtingame regione netoli Žaliosios linijos, kuri skiria Kipro respubliką nuo turkiškosios salo dalies. Iš oro darytose nuotraukose matyti, kad ten stovi pastatai, palydovinės lėkštės ir radijo antenų sistema.
Aplink plyti akmenuota negyvenama teritorija – iki artimiausio paplūdimio ar gyvenvietės reikia eiti penkis kilometrus. Rami ir saugi vieta, iš kurios britų GCHQ ir amerikiečių Nacionalinės Saugumo Agentūros (NSA) šnipai gali niekieno netrukdomi šnipinėti.
Jei iš Europos kas nors skambina į Beirutą arba rašo elektroninį laišką kolegoms Tel Avive, didelė tikimybė, kad informacija bus perduota optiniu kabeliu, einančiu per Kiprą.
100 kilometrų iki Sirijos pakrantės
Praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje saloje jau dirbo britų žvalgybininkai, atsakingi už Artimuosius Rytus. Iš Kipro šnipams buvo patogu stebėti situaciją Sinajaus pusiasalyje, Irake ir Sirijoje.
Nuo to laiko Kipras tapo ir vienu pagrindinių taškų, kuriuose sekama internetinė ir telefoninė komunikacija Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – per salą eina 14 povandeninių kabelių.
Tad jei iš Europos kas nors skambina į Beirutą arba rašo elektroninį laišką kolegoms Tel Avive, didelė tikimybė, kad informacija bus perduota optiniu kabeliu, einančiu per Kiprą. Į viešumą iškilus E.Snowdeno nutekintiems dokumentams, visiems tapo žinoma, kad britų slaptosios tarnybos nuolat perima šiais kabeliais sklindančius signalus.
GCHQ pasinaudojo britų kolonijiniu palikimu – net ir po Kipro nepriklausomybės 1960 metais Londonas saloje pasiliko dvi karines bazes. Abi jos laikomos britų užjūrio teritorijomis ir vienoje dabar įsikūręs Agios Nikolaos pasiklausymo postas.
Jos Didenybės šnipų deklaruojamas tikslas – „užvaldyti internetą“. Kiekvieną sekundę britų agentai perima šimtus gigabaitų duomenų: elektroninių laiškų, telefoninių skambučių ir kitokios informacijos.
Britų šnipai taip pat gali pasikliauti Kipro telekomunikacijų valdybos pagalba – jai priklauso daug jūros dugne nutiestų kabelių.
Ši valstybinė telekomunikacijų bendrovė yra sutartimi įpareigota bendradarbiauti su Didžiąja Britanija – kitaip sakant, ji, kaip ir dauguma kitų bendrovių JAV ir Jungtinėje Karalystėje, yra priversta padėti britų slaptosioms tarnyboms šnipinėti.
Jos Didenybės šnipų deklaruojamas tikslas – „užvaldyti internetą“. Kiekvieną sekundę britų agentai perima šimtus gigabaitų duomenų: elektroninių laiškų, telefoninių skambučių ir kitokios informacijos.
Be to, Kipre sutelkti agentai, vykdantys jautrias misijas, pavyzdžiui, šnipinėjantys Izraelį (ši šalis, kodiniu pavadinimu „Ruffle“, bendradarbiavo ir dalijosi informacija su amerikiečiais ir britais). Be to, būtent iš Kipro slaptųjų agentų komanda sėkmingai įsiskverbė į „Tor“ tinklą, kuris buvo laikomas ypač saugiu. Viename 2012 metais datuojamame dokumente jie vadinami „atsidavusiais žmonėmis“, jau sudalyvavusiais „daugybėje sudėtingų misijų“.
NSA jau seniai į Kiprą siunčia ir savo agentus. Vis dėlto, kadangi tai prieštarauja britų ir Kipro vyriausybių pasirašytam susitarimui, amerikiečių šnipai privalo atvykti slapta. NSA jiems liepia apsimesti turistais.
NSA siunčia savo agentus į Kiprą
Nors oficialiai Agios Nikolaos yra britų bazė, tačiau realiai tai bendras britų ir amerikiečių projektas. Keletą kartų Londonas vos neuždarė savo pasiklausymo postų dėl finansinių sumetimų.
Tačiau kiekvieną kartą į pagalbą atbėgdavo amerikiečiai, kuriems Kipras – ypač svarbi strateginė bazė. Šiandien Nacionalinė Saugumo Agentūra (NSA) padengia pusę bazės operacinių išlaidų.
O GCHQ požiūriu, ši bazė privalo būti išlaikyta bet kokia kaina, kad būtų užtikrinti „sveiki santykiai su amerikiečių klientais“.
NSA – pagrindinė amerikiečių klientė – jau seniai į Kiprą siunčia ir savo agentus. Vis dėlto, kadangi tai prieštarauja britų ir Kipro vyriausybių pasirašytam susitarimui, amerikiečių šnipai privalo atvykti slapta. NSA jiems liepia apsimesti turistais – pavyzdžiui, keliautojais iš Europos – tačiau jokiu būdu ne „tipiniais amerikiečiais“.
