Teisę balsuoti turi apie 561 000 piliečių, ir tiek buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Kristodulidis, tiek Andrėjas Mavrojanis tikisi, kad rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei prieš savaitę vykusiame pirmajame ture, kai balsavo 72 proc. rinkėjų.
Per pirmąsias tris sekmadienio balsavimo valandas rinkėjų aktyvumas siekė 12,5 proc., tai yra beveik vienu procentiniu punktu daugiau nei praėjusią savaitę.
49 metų N.Kristodulidis pirmajame ture surinko 32 proc. balsų, o 66-erių A.Mavrojanis užėmė antrąją vietą, surinkęs netikėtai daug balsų – 29,6 proc.
Nuo to, kas taps galutiniu nugalėtoju, priklausys, į kurią pusę pasuks didžiausios šalies centro dešiniosios DISY partijos rinkėjai po to, kai jos lyderiui Averofui Neofitui nepavyko patekti į antrąjį rinkimų turą.
DISY vadovybė nusprendė oficialiai neremti nė vieno iš kandidatų ir paliko nariams balsuoti savo nuožiūra.
Atrodo, kad partijos nuomonės dėl abiejų kandidatų išsiskyrė: vieni vadino N.Kristodulidį išdaviku, nes jis nusigręžė nuo savo šaknų DISY, o kiti atvirai nuogąstavo dėl pagrindinės A.Mavrojanio rėmėjos, komunistinių šaknų turinčios AKEL partijos, kuri kaltinama prieš dešimtmetį privedusi Kiprą prie bankroto slenksčio.
Intensyvūs nesutarimai partijoje paskatino kadenciją baigiantį prezidentą ir buvusį DISY vadovą Niką Anastasiadį paraginti nutraukti ginčus. Tačiau jis taip pat užsiminė partijos nariams, kad jie turėtų sužlugdyti AKEL remiamą vyriausybę, ragindamas juos saugoti salos vakarietišką orientaciją ir stiprėjančią sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis bei išlaikyti fiskalinę drausmę, kad būtų veiksmingai kovojama su nelegalių migrantų antplūdžiu, dėl kurio Kipras tapo viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių narių pagal prieglobsčio prašymų skaičių vienam gyventojui.
A.Mavrojanis atmetė užuominas, kad jis formuos ekonominę politiką pagal AKEL nurodymus.
Balsuodamas N.Kristodulidis dar kartą pabrėžė, kad vienybė yra būtina sąlyga norint įveikti ateities iššūkius.
„Pagrindinis tikslas – sėkmingai patenkinti Kipro žmonių lūkesčius, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės, ideologinių įsitikinimų, nepriklausomai nuo to, ar jie yra nepartiniai, ar nauji rinkėjai“, – sakė jis.
Naujojo prezidento laukia nelengvas uždavinys – bandyti atgaivinti įstrigusias taikos derybas su atsiskyrusiais Kipro turkais, kurie nepriklausomybę paskelbė praėjus beveik dešimtmečiui po 1974 metų Turkijos invazijos, įvykdytos po perversmo, kuriuo siekta sąjungos su Graikija.
Tiek N.Kristodulidis, tiek A.Mavrojanis buvo svarbiausi asmenys per paskutinį nesėkmingą taikos siekį 2017 metais Šveicarijos kurorte kaip artimi N.Anastasiadžio patikėtiniai. Abu jie nurodė, kad pagrindinė derybų žlugimo priežastis yra Turkijos atkaklus siekis išlaikyti nuolatinį karių buvimą ir karinės intervencijos teises suvienytame Kipre.
N.Kristodulidis teigė, kad jis nesutinka su šiais dviem Turkijos reikalavimais, o A.Mavrojanis sušvelnino savo poziciją, kad pritrauktų kairiuosius rinkėjus, kurie mano, kad buvo galima padaryti daugiau siekiant susitarimo Šveicarijoje.
