Kipro televizija RIK TV skelbia, jog, suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad N.Kristodulidis surinko 51,91 proc. balsų, o jo varžovas karjeros diplomatas Andrėjas Mavrojanis gavo 48,09 proc. balsų.
Pranešama, kad A.Mavrojanis pripažino N.Kristodulidžio pergalę Kipro prezidento rinkimų antrame ture.
Žurnalistams A.Mavrojanis sakė: „Šį vakarą baigėsi kelionė, didinga kelionė, kuria dalinausi su tūkstančiais žmonių. Apgailestauju, kad mums nepavyko pasiekti pokyčių, kurių Kiprui reikėjo.“
49-erių N.Kristodulidis savo kampanijoje vaizdavo save kaip vienijančią jėgą, vengdamas ideologinio ir partinio susiskaldymo, o 66-erių A.Mavrojanis save pristatė kaip permainų iniciatorių, pradėsiantį naują politinę erą po dešimtmetį trukusio antrą kadenciją baigiančio prezidento Niko Anastasiadžio valdymo.
Anksčiau paskelbtos rinkėjų apklausos rodo, kad N.Kristodulidis pritraukė pakankamai rinkėjų iš didžiausios DISY partijos, kurios lyderis Averofas Neofitas nepateko į antrąjį rinkimų turą, šalininkų.
Daugelis DISY partijos narių kaltino N.Kristodulidį, ilgametį partijos narį, kad metė iššūkį A.Neofitui ir suskaldė partiją.
Tačiau daugelis nenori, kad komunistinių šaknų turinti AKEL, pagrindinė A.Mavrojanio rėmėja, atgautų pozicijas vyriausybėje, jei pergalę iškovotų diplomatas.
Atiduodamas savo balsą N.Kristodulidis dar kartą pabrėžė, kad vienybė yra būtina sąlyga norint įveikti ateities iššūkius.
„Svarbiausias mūsų tikslas – sėkmingai atsiliepti į Kipro žmonių lūkesčius, nepriklausomai nuo partinės ištikimybės, ideologinių įsitikinimų, nepriklausomai nuo to, ar jie neturi politinių polinkių, ar yra nauji rinkėjai“, – kalbėjo kandidatas.
„Dauguma sprendžia, o mažuma gerbia“
Naujojo prezidento laukia nelengvas uždavinys – bandyti atgaivinti įstrigusias taikos derybas su atsiskyrusiais Kipro turkais, kurie nepriklausomybę paskelbė praėjus beveik dešimtmečiui po 1974 metų Turkijos invazijos. Pastaroji įvykdyta po perversmo, kuriuo siekta sąjungos su Graikija.
Tiek N.Kristodulidis, tiek A.Mavrojanis, būdami artimi N.Anastasiadžio patikėtiniai, buvo svarbūs informatoriai per pastarąjį nesėkmingą taikos siekį 2017 metais viename Šveicarijos kurorte. Abu jie nurodė, kad pagrindinė derybų žlugimo priežastis yra Turkijos atkaklus siekis išlaikyti nuolatinį karių buvimą ir karinės intervencijos teises suvienytame Kipre.
N.Kristodulidis sakė, kad jis brėžia liniją ties šiais dviem Turkijos reikalavimais, o A.Mavrojanis sušvelnino savo poziciją, kad pritrauktų kairiųjų rinkėjus, kurie mano, jog buvo galima padaryti daugiau, kad susitarimas būtų pasiektas Šveicarijoje.
Rinkimuose dalyvavo 72,4 proc. rinkėjų, balsavo daugiau kaip 405 000 piliečių, šiek tiek daugiau nei per pirmąjį turą.
Daugeliui rinkėjų didžiausią susirūpinimą kelia pragyvenimo išlaidų krizė, nelegali imigracija ir beveik pusę amžiaus trunkantis salos padalijimas į graikiškai kalbančią pietinę dalį ir Turkijos okupuotą separatistinę valstybę šiaurėje, kurią pripažįsta tik Ankara.
Tačiau daugelis nepatenkintų rinkėjų paprasčiausiai ieškojo „mažiausiai blogo kandidato: tai būdinga daugeliui rinkimų, bet ypač – šiems“, sakė Andrėjas Teofanus Iš Nikosijos universiteto Europos ir tarptautinių reikalų Kipro centro (CCEIA).
Kadenciją baigiantis prezidentas paragino kipriečius ateiti „masiškai dalyvauti šiame rinkimų procese“ ir pridūrė, kad „tai yra mūsų pareiga“.
„Žmonės sprendžia, dauguma sprendžia, o mažuma gerbia“, – sakė N.Anastasiadis.
