Nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo tarp šių dviejų Vidurinės Azijos šalių nuolat kyla mirtinų susirėmimų dėl ginčų, susijusių su sienos demarkacija ir prieiga prie vandens.
970 km ilgio siena, kuri vis dar nėra demarkuota, yra viena kalnuočiausių pasaulyje.
Susitarimas, kurį pasiekė įtakingi Biškeko ir Dušanbės slaptųjų tarnybų vadovai, sudarytas praėjus beveik dvejiems metams po kruvinų susirėmimų prie bendros sienos, per kuriuos 2022 metų rugsėjį žuvo apie 100 žmonių.
Abiejų šalių vyriausybės pranešė, kad „pasiekė susitarimą ir visiškai užbaigė likusių Kirgizijos ir Tadžikistano valstybinės sienos ruožų brėžimą“.
Jos paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip Kirgizijos nacionalinio saugumo komiteto vadovas Kamchybekas Tashievas (Kamčybekas Tašijevas) spaudžia ranką savo kolegai iš Tadžikistano Saimuminui Yatimovui (Saimuminui Jatimovui).
Delegacijos susitiko Kirgizijos mieste Batkene, įsikūrusiame į pietus nuo Tadžikistano sienos.
Vyriausybės nurodė savo pareigūnams parengti demarkacijos dokumentus ir pareiškė, kad susitikimas „vyko draugiškumo ir tarpusavio supratimo atmosferoje“.
Ginčas dėl sienos kilo dar sovietmečiu, kai tarp kalnuotų kaimyninių šalių buvo nubrėžta paprasta administracinė demarkacinė linija. Dėl šios ginčijamos sienos dalies nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais nuolat vyksta susirėmimai.
Dešimtmečius trunkantis ginčas
Susirėmimai vyksta dėl prieigos prie vandens – itin svarbaus ištekliaus didžiuliame regione, kuris yra itin pažeidžiamas klimato kaitos ir kuriame yra geriamojo vandens trūkumas.
Susitarimas sudarytas apskritai atšilus penkių buvusių sovietinių Vidurio Azijos šalių santykiams.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Japarovas (Sadyras Džaparovas) su Tadžikistano kolega Emomali Rahmonu (Emomaliu Rahmonu) pernai per retą susitikimą Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime aptarė sienų klausimus, ir tai suteikė optimizmo, kad susitarimas yra įmanomas.
Netrukus po to šalys įsipareigojo siekti sienos demarkavimo.
2022 metų rudenį pasienyje vyko didžiausi mūšiai nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Tūkstančiai žmonių bėgo iš savo namų pasienio kaimuose.
Šis smurto protrūkis kilo tuo metu, kai Rusija, tradicinė Vidurinės Azijos galingoji valstybė, tęsė savo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ir Tadžikistanas, ir Kirgizija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – regioninio karinio aljanso – narės. 2022 metais Kirgizija paprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino pagalbos sprendžiant ginčą dėl sienos.
Biškekas sakė, kad derybos buvo sudėtingos, nes abi šalys neturėjo galimybės naudotis originaliais sovietmečio žemėlapiais, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti, kur turėtų būti ginčijama siena.
„Rusija yra SSRS įpėdinė, todėl archyviniai dokumentai ir žemėlapiai yra Maskvoje“, – tuomet sakė Kirgizijos saugumo tarybos sekretorius Maratas Imankulovas.
Tačiau nebuvo jokių požymių, kad Rusija, kuri kariniu požiūriu įsitraukusi į karą su Ukraina, būtų prisidėjusi prie naujojo susitarimo.
Kinija, Turkija ir Europos Sąjunga (ES) varžosi dėl įtakos regione, jausdamos, kad Rusijai kariaujant Ukrainoje atsirado daugiau galimybių.