Dėl ugnies nutraukimo buvo sutarta ketvirtadienį, praėjus vos kelioms valandoms nuo smarkių kautynių pradžios šių Centrinės Azijos šalių ginčijamame pasienyje.
Tačiau kirgizų Nacionalinio saugumo komitetas šeštadienį pareiškė, jog tadžikų kariuomenė „apšaudė gyvenamuosius namus“ su Tadžikistanu besiribojančios Kirgizijos pietvakarinės Batkeno srities Leileko rajone.
Komitetas nurodė, kad tų namų gyventojai buvo evakuoti dar prieš apšaudymą, prasidėjusį šeštadienį 9 val. 45 min. Lietuvos laiku.
Ankstesniame pranešime Biškekas apkaltino Dušanbę strategiškai svarbaus kelio, jungiančio vieną Kirgizijos teritoriją su likusia šalies dalimi, blokavimu.
Kirgizija taip pat paskelbė šeštadienį ir sekmadienį gedulo dienomis, o Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, jog aukų tarp šalies piliečių padaugėjo nuo 31 iki 33.
Biškeko duomenimis, per ketvirtadienį prasiveržusį smurtą buvo sužeisti 166 kirgizai ir sunaikinta daugiau nei 30 pastatų.
Tadžikistanas – uždara, autoritarinė valstybė – dar oficialiai nepripažino jokių aukų arba per konfliktą padarytos žalos, taip pat kol kas nepatvirtino, kad susirėmimai atsinaujino.
Palei abiejų šalių ginčijamą sieną dažnai įvykdavo bendruomenių susirėmimų dėl žemės ir vandens išteklių, neretai įsitraukiant ir pasieniečiams.
Tačiau ketvirtadienį kilę susišaudymai buvo smarkiausios kautynės nuo abiejų valstybių nepriklausomybės paskelbimo prieš 30 metų.
Kirgizijos valdžia vėlai penktadienį pareiškė, kad kautynės pagaliau nutrūko, ketvirtadienio vakarą paskelbtomis paliaubomis nepavykus nutraukti pavienių susišaudymų tą dieną.
Įtampa, panašu, atslūgo po abiejų šalių prezidentų ir nacionalinio saugumo vadovų susitikimų.
Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas ir Tadžikistano lyderis Emomalis Rachmonas penktadienį bendravo telefonu, pranešė S.Žaparovo spaudos tarnyba, ir nusprendė susitikti „gegužės antroje pusėje“.
Tadžikistano valstybinė informacinė agentūra taip pat paskelbė žinią apie pokalbį telefonu, patvirtindama, kad E.Rachmonas pakvietė S.Žaparovą apsilankyti Tadžikistane.
Tarpininkauti sprendžiant konfliktą pasisiūlė kaimyninis Uzbekistanas ir Rusija, turinti karinių bazių abiejose šalyse.
Teritoriniai ginčai tarp Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano, kurių teritorijoje yra derlingas Ferganos slėnis, kilo dėl sovietmečiu atliktos demarkacijos.
Dėl vingiuotų ir prastai nužymėtų sienų kelios bendruomenės liko iš esmės atkirstos nuo savo šalių teritorijų.
