Šioje Centrinės Azijos valstybėje, per mažiau nei du dešimtmečius išgyvenusioje dvi revoliucijas, tvyro didžiulė įtampa dėl priešpriešos tarp buvusio prezidento Almazbeko Atambajevo ir anksčiau jo protežė buvusio dabartinio valstybės vadovo Sooronbajaus Žejenbekovo.
Kirgizijos parlamentas birželį panaikino A.Atambajevo teisinę neliečiamybę, kurią jis turėjo kaip buvęs valstybės vadovas, taip sudarydamas sąlygas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Generalinis prokuroras apkaltino eksprezidentą korupcija. A.Atambajevo šalininkai jam pareikštus kaltinimus laiko politiškai motyvuotais.
A.Atambajevas ignoravo visus kvietimus atvykti į apklausą. Trečiadienį saugumo tarnyba surengė operaciją, siekdama sulaikyti eksprezidentą jo rezidencijoje netoli Biškeko – 6 mln. gyventojų turinčios Kirgizijos sostinės.
Ketvirtadienį A.Atambajevas pakvietė savo šalininkus vėliau šią dieną susirinkti į mitingą toje pat sostinės vietoje, kur jo rėmėjai rinkosi prasidedant 2010-ųjų revoliucijai.
Kirgizijos žmonės „niekada nebus parklupdyti, nebus kolūkio avys, nevergaus valdančiajam klanui“, sakė eksprezidentas, kreipdamasis į visuomenę per jam priklausančią televiziją.
A.Atambajevas taip pat pažadėjo, kad jo šalininkai paleis milicijos specialiųjų pajėgų narius, sučiuptus per praėjusią naktį prie eksprezidento rezidencijos Koi Tašo kaime vykusius susirėmimus.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs, kaip trečiadienį vėlai vakare Koi Taše milicininkai ir buvusio prezidento šalininkai svaidė vieni į kitus akmenis. Kaime neveikė nei internetas, nei mobilusis ryšis – manoma, kad jie buvo atjungti valdžios nurodymu.
Anot žurnalisto, jis matė, kaip grupė A.Atambajevo rėmėjų atėmė ginklus, sumušė ir paėmė įkaitais kelis specialiųjų pajėgų narius.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad A. Atambajevo šalininkams bandant sutrukdyti specialiosioms pajėgoms sulaikyti eksprezidentą buvo pašautas ir kiek vėliau mirė vienas pareigūnas. Be to, per susirėmimus smegenų sukrėtimą patyrė Čiujaus srities milicijos vadas; jo būklė kritinė.
Anot ministerijos, per susirėmimus nukentėjo 79 žmonės, maždaug pusė jų – teisėsaugininkai.
Ketvirtadienį ryte prezidentas S.Žejenbekovas sušaukė skubų valstybės saugumo tarybos posėdį. Jis surengtas žlugus deryboms tarp A. Atambajevo atstovų ir vidaus reikalų ministro.
Posėdžio metu S.Žejenbekovas sakė, kad sulaikymui pasipriešinęs A.Atambajevas „šiurkščiai pažeidė Kirgizijos Respublikos konstituciją ir įstatymus“.
Parlamentas taip pat susirinko į skubų posėdį.
V.Putino įsikišimas
Konfliktas tarp buvusio ir esamo Kirgizijos prezidentų įtraukė ir Rusiją, kur dirba šimtai tūkstančių kirgizų.
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje susitiko su S. Žejenbekovu ir A. Atambajevu, siekdamas sumažinti tarp jų tvyrančią įtampą.
Krašto saugumo universiteto Vašingtone profesorė adjunktė Erica Marat sakė, kad A.Atambajevo kontaktai su V.Putinu rodo, kad „eksprezidentas neabejotinai laiko save įtakinga politine figūra Kirgizijoje“.
Anot E.Marat, A.Atambajevo ir S.Žejenbekovo priešprieša yra Kirgizijos nesugebėjimo reformuoti saugumo institucijas ir teismus požymis.
„Dabar S. Žejenbekovas turi nuspręsti, ar toliau eskaluoti konfrontaciją su A.Atambajevo šalininkais, ar sėsti prie derybų stalo“, – sakė E.Marat.
Buvę draugai
S.Žejenbekovas ir A.Atambajevas anksčiau buvo draugai. Buvęs valstybės vadovas rėmė S.Žejenbekovą 2017 metų rinkimuose, po kurių pirmą kartą valdžia buvo taikiai perduota vieno išrinkto prezidento kitam.
Tačiau praėjus keliems mėnesiams po S.Žejenbekovo inauguracijos bičiuliai susipyko, A.Atambajevui viešai pažėrus kritikos savo įpėdiniui, o saugumo pajėgoms sulaikius kelis eksprezidento šalininkus.
Politikos apžvalgininkas ir tinklaraštininkas Azimas Azimovas išsakė susirūpinimą, kad esamo ir buvusio valstybės vadovų priešprieša gali peraugti į „pilietinį konfliktą... jei abi pusės nuspręs eiti iki galo“.
„Tai labiausiai bauginanti potenciali baigtis“, – sakė jis.
