Suskaičiavus beveik visus balsus pirmauja 27 procentus laimėjusi Socialdemokratų partija. Tuo metu opozicijos „Respublika-Ata Zhurt“ surinko 20 proc. ir neturės galimybės formuoti valdančiosios koalicijos.
Kitos keturios partijos, įveikusios 7 proc. slenkstį ir patekusios į šios Centrinės Azijos valstybės parlamentą, taip pat yra prorusiškos. Partija „Kirgizija“ gavo kiek daugiau nei 12 proc. balsų, tuo tarpu „Onuguu-Progresas“, „Bir Bol“ ir „Ata Meken“ surinko po mažiau nei 10 proc. balsų.
Į parlamentą patekusių šešių partijų kandidatų sąrašuose aukščiausias pozicijas užėmė kadenciją baigiančio parlamento deputatai, nors „Bir Bol“, „Onuguu-Progresas“ ir „Kirgizija“ kaip partijos 2010-ųjų rinkimuose nesivaržė.
120 narių parlamente dominuos partijos, remiančios dabartinio Kirgizijos vadovo Almazbeko Atambajevo norą megzti glaudesnius ryšius su Maskva. Vienas iš simbolinių žingsnių – praėjusiais metais uždaryt amerikiečių karo bazė, veikusi nuo 2001 metų.
6 milijonų gyventojų turinčia musulmonišką Kirgiziją jau daugiau nei dešimtmetį krečia politiniai neramumai, o pati šalis yra tapusi narkotikų gabenimo keliu iš Afganistano.
2011 metais iš socialdemokratų gretų išstojęs A.Atambajevas vis dar išlaiko glaudžius ryšius ir, įtariama, bandys daryti įtaką parlamento veiklai.
A.Atambajevo valdymo metu Rusija sustiprino įtaką Kirgizijai. Šiuo metu šalyje yra rusų karinė bazė. Vladimiras Putinas nurašė dalį Kirgizijos skolos, taip pat pažadėjo kelių dvišalių ekonominių projektų vystymą. Beveik milijonas kirgizų dirba Rusijos federacijoje bei siunčia pinigus savo šeimos nariams.
