Rinkimų apylinkės šioje centrinės Azijos valstybėje buvo atidarytos 8 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku, o darbą baigs 19 valandą. Preliminarūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienio naktį.
Nuosaikių pažiūrų premjeras Almazbekas Atambejevas laikomas favoritu, bet su juo varžosi du nacionalistų kandidatai, galintys sutrikdyti trapią šalies pusiausvyrą po 2010 metų neramumų.
Šie rinkimai yra svarbus išbandymas buvusiai sovietinei valstybei, kurioje gyvena 5,3 mln. žmonių ir kuri yra Kinijos kaimynė. Per 20 nepriklausomybės metų smarkiai susiskaldžiusioje Kirgizijoje dar nebuvo taikaus prezidento valdžios perdavimo.
„Esu įsitikinusi, kad Kirgizijos žmonės šiandien balsuos ramiai, be jokių neigiamų jų šalies ateičiai apraiškų“, – atidavusi savo balsą sakė kadenciją baigianti prezidentė Roza Otunbajeva.
R.Otunbajeva į valdžią atėjo 2010 metais, sukilimui nuvertus Kurmanbeko Bakijevo, kuris buvo kaltinamas dėl išsikerojusios korupcijos, režimą. Ji pasiryžo sukuti vienintelę parlamentinę demokratiją centrinėje Azijoje.
2010-ųjų balandžio sukilimas buvo jau antroji revoliucija Kirgizijos nepriklausomybės metais – 2005-aisiais šioje šalyje įvyko „tulpių revoliucija“, per kurią buvo nušalintas posovietinis lyderis Askaras Akajevas, o jį pakeitė K.Bakijevas.
Kai kurios apklausos, kurios apskritai Kirgizijoje ne visada yra patikimos, rodė, kad A.Atambajevas turi galimybę laimėti pirmajame rinkimų rate, bet jei negaus daugiau kaip 50 proc. balsų, turės varžytis antrajame.
Tačiau R.Otunbajeva iškart susidūrė su didžiausia per visą posovietinę Kirgizijos istoriją krize, kai kirgizų daugumos ir uzbekų mažumos tarpusavio smurtas šalies pietuose pareikalavo maždaug 470 žmonių gyvybių.
„Žinau, kad Kirgizijos žmonės vertina taiką. Prieš metus stovėjome prie bedugnės krašto ir suprantame vienybės vertę“, – sakė R.Otunbajeva, kuri yra artima A.Atambajevo sąjungininkė.
Pietų Kirgizija dar tik atsigauna, ir trapiai jos ramybei grėsmę galėtų sukelti pagrindinių nacionalistų kandidatų – Kačimbeko Tašijevo iš partijos „Ata-Žurt“ („Tėvynė“) arba buvusio parlamento pirmininko Adachano Madumarovo – pergalė.
Buvęs boksininkas K.Tašijevas daugiausia remiamas kaip tik susiskaldžiusioje Pietų Kirgizijoje, be to, ir jis, ir A.Madumarovas perspėjo dėl masinių protestų, jei rinkimai pasirodys nesąžiningi.
A.Madumarovas anksčiau šią savaitę AFP sakė, kad sukčiavimo atveju organizuos protesto mitingus. K.Tašijevas penktadienį žurnalistams sakė, kad sukils „milijonai“, jei rinkimai atrodys neteisingi.
Kai kurios apklausos, kurios apskritai Kirgizijoje ne visada yra patikimos, rodė, kad A.Atambajevas turi galimybę laimėti pirmajame rinkimų rate, bet jei negaus daugiau kaip 50 proc. balsų, turės varžytis antrajame.
„Balsavau už Atambajevą, nes tikimės, kad jam tapus Kirgizijos prezidentu mes pakilsime ir turėsime geresnę ateitį“, – sakė 70-metė pensininkė Liudmila Perunova.
Atiduodamas savo balsą A.Atambajevas sakė, jog Kirgizija atmetė autoritarinio vadovavimo modelį, kuris tebegyvuoja visose kitose buvusiose sovietinėse centrinės Azijos valstybėse.
„Mums nereikia absoliučios galios, kuri virsta diktatūra. Mums reikia laisvos, demokratinės šalies“, – sakė jis.
A.Madumarovas yra laikomas stipresniu varžovu iš dviejų nacionalistų kandidatų – analitikai sako, kad per debatus televizijoje atsiskleidė jo charizma, kuri sudaro kontrastą kuklesnėms A.Atambajevo manieroms.
Tačiau premjeras gali akcentuoti savo darbo patirtį šiame poste, o A.Madumarovui gali pakenkti praeities ryšiai su K.Bakijevo režimu. Iš viso šiuose rinkimuose dalyvauja 16 kandidatų, bet likę 13 nėra laikomi rimtais pretendentais.
„Jei Atambajevas laimės pakankamai balsų pirmajame rate, pergalė bus jo. Tačiau jei ne, tuomet Madumarovas antrajame rate galėtų jį aplenkti“, – sakė politikos analitikas Uranas Čekirbajevas.
Kirgizija, vienintelė šalis pasaulyje, kurioje yra ir JAV, ir Rusijos karinių bazių, yra svarbi Vašingtono operacijų prieš Talibaną partnerė.
K.Tašijevas yra išreiškęs nepritarimą tam, kad Kirgizijoje būtų amerikiečių Manaso oro pajėgų bazė, iš kurios siunčiama daug krovinių į Afganistaną. A.Atanbajevas rodė norą siekti kompromiso šiuo klausimu.
