Operacijoje Koi Tašo kaime, kur yra A.Atambajevo rezidencija, dalyvavo maždaug 2 tūkst. Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, įskaitant specialųjį greitojo reagavimo būrį. Operacijai asmeniškai vadovavo vidaus reikalų ministras Kaškaras Džunušalijevas.
Tuo tarpu A.Atambajevo šalininkų štabas pranešė, kad eksprezidentas pats nusprendė pasiduoti, kad nebūtų taikių gyventojų aukų.
Anksčiau pranešta, kad Vidaus reikalų ministerijos specialiosios pajėgos ketvirtadienį per susirėmimą su Koi Tašo gyventojais taikė specialiąsias priemones, panaudojo kurtinamąsias granatas ir blokavo įvažiavimą į kaimą.
Susirėmimas įvyko po to, kai A.Atambajevo šalininkai ketvirtadienį perdavė pareigūnams šešis Nacionalinio saugumo komiteto specialiųjų pajėgų narius, sužeistus trečiadienį nesėkmingai bandant jėga sulaikyti eksprezidentą.
Dabartinis prezidentas Sooronbajus Žejenbekovas ketvirtadienį pareiškė, kad bus pakeistas A.Atambajevo, su ginklu pasipriešinusio Nacionalinio saugumo komiteto specialiosioms pajėgoms, statusas: buvęs liudytojas virtinėje baudžiamųjų bylų taps įtariamuoju dėl sunkaus nusikaltimo.
Trečiadienį 20 km nuo Biškeko esančiame Koi Tašo kaime Nacionalinio saugumo komiteto specialiosios paskirties būrys „Alfa“ pabandė jėga sulaikyti A.Atambajevą ir pristatyti jį kaip liudytoją į apklausą dėl vieno nusikaltėlių pasaulio autoriteto neteisėto paleidimo. A.Atambajevo šalininkai neleido jo sulaikyti.
Per susirėmimus buvo sužeisti 79 žmonės, o vienas pašautas specialiojo būrio narys mirė.
Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Oruzbekas Opumbajevas per parlamento posėdį pareiškė, kad A.Atambajevo šalininkai iš specialiojo būrio trečiadienį atėmė kelias dešimtis kovinių ginklų.
Kirgizijos parlamentas birželį panaikino A.Atambajevo teisinę neliečiamybę, kurią jis turėjo kaip buvęs valstybės vadovas, taip sudarydamas sąlygas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.
Nuo tada eksprezidento šalininkai nuolat budėjo prie jo rezidencijos Koi Taše, kad užkirstų kelią areštuoti A.Atambajevą.
Buvęs valstybės vadovas įtariamas įvairiais nusikaltimais, įskaitant korupciją ir nuosavybės nusavinimą.
2011–2017 metais prezidento poste dirbęs A.Atambajevas šiuos kaltinimus vadina absurdiškais ir tvirtina, kad juos sufabrikavo dabartinis prezidentas S. Žejenbekovas, buvęs jo protežė.
A.Atambajevas liepą buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir leido suprasti turįs Kremliaus palaikymą. Visgi V.Putinas vėliau pareiškė, jog Rusija pasirengusi dirbti su S.Žejenbekovu.
Kirgizija, anksčiau laikyta „demokratijos sala“ posovietinėje Centrinėje Azijoje, 2005 ir 2010 metais išgyveno dvi revoliucijas, per kurias buvo nušalinti du prezidentai.
Po prezidento nušalinimo 2010 metais pietuose įsiplieskę susirėmimai tarp gyventojų daugumą sudarančių kirgizų ir uzbekų mažumos pareikalavo 400 gyvybių.
