Kaip ketvirtadienį pranešė „Reuters“, RISI pernai paruošė ir įtakingiems Kremliaus veikėjams įteikė du pranešimus apie JAV prezidento rinkimus. Šie dokumentai, kurie įslaptinti, tariamai buvo savotiškas vadovėlis, kaip Maskvai daryti įtaką balsavimui už Atlanto.
Amerikos žvalgybos bendruomenė neabejoja, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, kurių kampanijos eigą stengėsi pakreipti Donaldo Trumpo naudai. Šis milijardierius galiausiai įveikė demokratę Hillary Clinton.
„V.Putinas savo galvoje visą laiką turėjo tikslą paveikti JAV rinkimus, – naujienų agentūrai teigė vienas buvęs amerikiečių žvalgybos pareigūnas. – Jis paprašė, kad RISI jam nusakytų, kaip elgtis.“
Praradę ryšį su tikrove
Tokių pareigūnų „Reuters“ pakalbino ne vieną ir ne du. Visi jie teigė, kad RISI parengti dokumentai tapo labai svarbiais įkalčiais, kurių dėka tuomečio prezidento Baracko Obamos administracija padarė išvadą, jog Kremlius stengėsi pakenkti H.Clinton.
„The Moscow Times“ šaltinis: „Tas institutas yra senelių namai nukaršusiems žvalgybos pareigūnams ir analitikams.“
„Bet jei taip mąsto JAV žvalgybos bendruomenė, tai daug ką paaiškina, – vis dėlto ironiškai pastebi „The Moscow Times“ žurnalistai Matthew Bodneris ir Aleksejus Kovaliovas. – Tokius teiginius galima skaityti ir kitaip.“
Jų teigimu, RISI turbūt įtakingesnis Vašingtone ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos būstinėje Lenglyje negu Maskvoje. Esą teiginiai apie galingą institutą, kurio ekspertai kužda tiesiai V.Putinui į ausį, yra tiesiog nesąmonė.
„Tas institutas yra senelių namai nukaršusiems žvalgybos pareigūnams ir analitikams“, – „The Moscow Times“ teigė šaltinis, turintis pažinčių Rusijos užsienio reikalų ministerijoje.
Esą kai Federalinės saugumo tarnybos (FST) ar Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) pareigūnai pasensta, jie yra įdarbinami viename iš dešimčių Maskvoje veikiančių tyrimų centrų – vadinamųjų idėjų kalvių.
„Kai kurie yra išsiunčiami į RISI. O šiame institute atsiduria tikrai seni agentai, kurie yra praradę ryšį su tikrove ir neretai tiesiog išsikraustę iš proto“, – tvirtino šaltinis.
„Niekas neskaito, kas ten rašoma“
Kiti nesutinka su tokia RISI kaip pensionato misija. Nepriklausomas tarptautinių santykių ekspertas Vladimiras Frolovas pripažįsta, kad institutas yra „sanatorija lunatikams“, bet teigia, jog esmė yra visai kitokia.
V.Frolovas: „Institutas neturi analitinių gebėjimų suprasti JAV politiką, patirties mūšiuose socialiniuose tinkluose.“
„Šiuo atveju svarbu tai, kad Kremliuje niekas neformuoja politikos pagal RISI darbus. Institutas neturi analitinių gebėjimų suprasti JAV politiką, patirties mūšiuose socialiniuose tinkluose. Ten tik perrašoma ir taip atvira informacija. Niekas neskaito, kas ten rašoma“, – sako V.Frolovas.
Tuo metu Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Markas Galeotti teigia, kad RISI veikia taip, kaip ir bet kuris tyrimų centras – rengia pranešimus ir ruošia įvairias strategijas. Vis dėlto, anot jo, šis institutas įtakos neturi.
„Taip, V.Putinas skiria RISI direktorių, bet tai nereiškia, kad institutas yra artimas prezidentui ar labai galingas“, – teigė M.Galeotti.
Dar 2015 metų kovą interviu Lenta.ru tai pripažino ir buvęs RISI direktorius Leonidas Rešetnikovas.
„Paprasti žmonės klysta manydami, kad RISI tiesiog kažką surašo ir perduoda V.Putinui, kuris tada pasižiūri į dokumentą ir pareiškia: „Puiku! Dabar galime veikti!“ – sakė L.Rešetnikovas.
Tais pačiais metais buvęs vyresnysis RISI analitikas Aleksandras Sytinas tulžingame straipsnyje papasakojo apie instituto „intelektualinį nuosmukį“ po to, kai įstaiga buvo formaliai atskirta nuo SVR, o jos kontrolė perduota Kremliui.
Sąmokslo teorijų kertelė
Anot A.Sytino, būtent L.Rešetnikovas, tuomet stojęs prie RISI vairo, nukreipė jį žemyn kokybės prasme. Esą buvęs SVR generolas, anksčiau dirbdamas Balkanuose, pasidarė labai dievobaimingas ir pradėjo domėtis Rusijos Baltosios gvardijos istorija.
„Šie pokyčiai buvo kone klinikiniai“, – rašė A.Sytinas, kurio teigimu, L.Rešetnikovas laikosi kone apokaliptinės pasaulėžiūros ir tiki sąmokslo teorijomis. Taip pat – kad Rusija yra krikščioniško pasaulio vienintelė moralinė viltis.
Tiesa, pernai RISI vadovo poste jį pakeitė Michailas Fradkovas. Naujajam direktoriui buvo patikėta reformuoti institutą.
Bet institutas iki šiol garsiausias ne tyrimais, o kasmet sudaromu „rusofobiškiausių užsienio žurnalistų“ sąrašu. 2016-ųjų reitingas dar nepaskelbtas, bet 2015 metais buvo įvertinti, pavyzdžiui, „The New York Times“ biuro Maskvoje vadovas Neilas MacFarquharas ir „The Daily Telegraph“ korespondentas Maskvoje Rolandas Oliphantas.
V.Frolovas siūlo nepervertinti RISI svarbos ir apskritai atkreipia dėmesį, kad Vakarų žiniasklaidoje rašiniai apie įtariamą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus jau neretai ištraukiami iš sąmokslo teorijų kertelės – esą tikrąją tiesą nustelbia triukšmas.
„JAV žvalgybos pareigūnai, kuriuos cituoja „Reuters“, pateikia datas, kurios labai keistos. Jie sako, kad dokumentuose V.Putinui veiksmai buvo pasiūlyti pernai liepą.
Bet juk programišiai ir troliai darbuotis D.Trumpo labui pradėjo dar 2015 metų viduryje“, – teigė analitikas.
