Prieš šimtą metų Europos ir Šiaurės Amerikos politiką bei visuomeninį gyvenimą pradėjo trikdyti nauja paslaptinga technologija – radijas.
Būtent dėl radijo tapo įmanomos tiesioginės transliacijos masėms, o politikai netruko pasinaudoti tokiu potencialu pasiekti milijonus.
Pirmoji „pasaulėžiūrų karo“ (Weltanschauungskrieg, vokiškai) koncepciją sugalvojo ir pritaikė nacistinė Vokietija, kuri informaciją naudojo piliečių mobilizavimui, taip pat bandė paveikti pozicijas priešininkų stovykloje.
1938 metais diktatoriaus Adolfo Hitlerio kalbos buvo tiesiogiai transliuojamos visame pasaulyje – pavyzdžiui, ir Lietuvoje ar Urugvajuje.
Sovietų Sąjunga dar labiau ištobulino tokį „pasaulėžiūrų karą“. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje KGB įsteigė padalinį, kuris turėjo skleisti sąmokslo teorijas ir skelbti melagingas naujienas.
Kaip pastebi „Wired“, šiandien mes kalbame apie „fake news“, tačiau sovietai, vėliau ir rusai, visada naudojo terminą „aktyviosios priemonės“.
Šiandien mes kalbame apie „fake news“, tačiau sovietai, vėliau ir rusai, visada naudojo terminą „aktyviosios priemonės“.
O pastarąsias Kremlius pritaikė ir skaitmeniniame amžiuje. Internetas ir socialiniai tinklai pasirodė esantys itin efektyvi priemonė skleisti rusišką dezinformaciją, kuria rūpinasi Rusijos išorės žvalgybos tarnyba (SVR).
Dabar, kai Vakarai jau, regis, atsibudo ir pradeda atpažinti Maskvos taikomas „aktyviąsias priemones“, atėjo metas klausti, kur dar Rusija gali panaudoti savo kibernetinius pajėgumus.
Kova dėl galios tarp valstybių paprastai vyksta trijuose frontuose – kariniame, psichologiniame ir ekonominiame. Pastarajam, jei tiksliau, Rusijos pastangoms pakenkti Vakarų šalių ekonomikai, dėmesio trūksta.
Taikosi į reputaciją
Vakarų finansų sistemos priklausomos nuo pasitikėjimo, atvirumo ir patikimos informacijos, o Kremliaus žvalgybininkai yra įvaldę būdus, kaip pakirsti šias vertybes. Svarbu ir tai, kad SVR net veikia atskiras direktoratas, skirtas ekonominiam šnipinėjimui.
Kad perprastų ir galėtų destabilizuoti Vakarų finansų rinkas, Maskva yra sumaišiusi kokteilį iš žvalgybos tarnybų agentų ir užsienyje veikiančių programišių.
Antai pernai Jevgenijus Bujakovas JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrėjams prisipažino dirbęs SVR „aktyviųjų priemonių“ direktorate ir ieškojęs duomenų apie rinkų destabilizavimo strategijas.
O 2010 metais JAV vertybinių popierių ir biržos komisija nustatė, kad viena Rusijos prekybinė įmonė dirbtinai manipuliavo akcijų kainomis.
Programišiai internete paskelbė sportininkų medicininius duomenis ir taip pakenkė WADA reputacijai.
Kalbant programišių žargonu, ši kompanija taikė „doksingą“. Tokio proceso metu siekiama gauti jautrios informacijos apie savo taikinį ir ją paskelbti internete, taip pakenkiant taikinio reputacijai.
Akcijų rinkose „doksingas“ naudojamas norint paveikti akcijų kainas ir užsidirbti.
Anot „Wired“, Rusija gali panaudoti savo informacinio karo išteklius ir rengti išpuolius prieš iš anksto pasirinktas kompanijas.
Pavojingos išorinės manipuliacijos
Rusija jau yra parodžiusi nusiteikimą rengti „doksingo“ atakas prieš institucijas. Pernai su Kremliumi siejama programišių grupuotė „Fancy Bears“ nusprendė pakenkti Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA).
Programišiai internete paskelbė sportininkų medicininius duomenis ir taip pakenkė WADA reputacijai.
O 2015-aisiais Izraelio ir JAV programišiai, siejami su Rusijos mafija, buvo nuteisti už manipuliacijas akcijų rinkose ir sukčiavimą, kurio kulminacija tapo įsilaužimas į „JP Morgan“. Tai buvo didžiausia visų laikų kibernetinė ataka prieš Volstritą.
Programišių vadeiva aštuonis mėnesius slėpėsi Maskvoje, kol galiausiai praėjusių metų pabaigoje buvo perduotas JAV.
Niūriausias scenarijus – Rusijos kibernetiniai išpuoliai prieš akcijų biržas ir bankų sistemas. Akcijų rinkos Niujorke ir Londone veikia naudojant šviesos greičio prekybos algoritmus – tai žinoma kaip aukšto dažnio prekyba.
Nuo šių algoritmų funkcionalumo priklauso visa pasaulinė bankininkystė. Tačiau šiuos algoritmus, kaip ir visas kompiuterines programas, įmanoma perprogramuoti ar ištrinti.
Sistemos tokios sudėtingos, kad niekas negali tiksliai pasakyti, kaip jos reaguotų susidūrusios su išorinėmis manipuliacijomis. Akcijų rinkose jau dabar būna „staigių kryčių“ (flash crashes – angl.).
Itin svarbu tai, kad biržos maklerių vis mažiau – juos pakeitė kompiuteriai ir algoritmai, o tai reiškia, kad finansų pasaulis neturėtų į ką atsiremti, jei prieš sistemas būtų surengta galinga kibernetinė ataka.
Masiškai pirko auksą
O Kremlius puikiai sugeba išnaudoti tokias silpnas vietas. Pavyzdžiui, 2010 metais antrosios pagal dydį pasaulio akcijų biržos „Nasdaq“ sistemose buvo aptiktas išmanus kibernetinės atakos kodas.
Tyrimai parodė, kad į sistemą greičiausiai įlindo Kremlius.
2014-aisiais į Varšuvos akcijų biržą įsilaužė Rusijos programišiai, kurie apsimetė „kiberdžihadistais“. Logiška manyti, kad Kremlius yra išvystęs pajėgumus sugriauti finansų rinkas Europoje ir Šiaurės Amerikoje kibernetiniais ginklais.
Taip mano ir buvęs JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) direktorius Keithas Alexanderis, kuris yra įspėjęs, kad „kibernetinė ataka prieš Volstritą sugriautų JAV ekonomiką, o išpuolį būtų sunku ir susekti, ir sustabdyti“.
Kaip pastebi „Wired“, pasauliniai bankai negaili milijonų kibernetinės gynybos priemonėms, tačiau jie vis tiek neapsigintų nuo išmanaus Rusijos kibernetinio išpuolio.
Tai portalui patvirtino ir vienas dabartinis aukšto lygio JAV žvalgybininkas, kuris teigė: „Mes žinome, kad viena valstybė pateko į mažiausiai vieną iš mūsų akcijų biržų. Nėra visiškai aišku, koks įsiveržėlių galutinis tikslas.“
Atsakymas į šį klausimą – tauriojo metalo spalvos. Ekonominių griūčių ir depresijų metu investuotojai, bankai ir valstybės visada ieško aukso.
O aukso pastaraisiais metais Rusija pirko rekordiškai daug ir taip, anot „Wired“, sukūrė branduolinio ginklo ekonominį atitikmenį.
