Erickas Zuleta Venesuelą paliko beveik prieš dvejus metus, bet jį vėl supa tautiečiai. Bažnyčia Madrido centre – sausakimša.
64-erių E.Zuleta akimirką dar abejoja, ar melstis, bet tuoj pat prisijungia prie maldos: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“
Vyras nėra labai religingas ir į bažnyčią šiaip nevaikšto. Dar gyvendamas Venesueloje, E.Zuleta sekmadieniais vietoj pamokslų rinkdavosi šeimos lankymą ar trumpą kelionę į nusipirktą ūkį už miesto.
Bet dabar jo realybė ir kasdienybė – Madridas. Ispanijos sostinė tapo pagrindine traukos vieta augančiai venesueliečių diasporai Europoje.
Daugelis žmonių, sprunkančių nuo bado, smurto ir didžiulės infliacijos, lemiančios masinį skurdą, Venesueloje keliauja į kaimynines Kolumbiją ar Braziliją.
Tačiau tie, kurie sugeba sukrapštyti pinigų lėktuvo bilietui, patraukia į Madridą. Laineriai iš Karakaso Ispanijos sostinės oro uoste leidžiasi beveik kasdien, o jais atvykstantys turistai yra pasiryžę pasilikti Europoje visam laikui.
Mažasis Karakasas
ES šalyse per pirmąjį 2019-ųjų pusmetį prieglobsčio pasiprašė maždaug 21,7 tūkst. Venesuelos piliečių. Pastaraisiais metais prašymų skaičius sparčiai didėjo.
Daugiau prieglobsčio prašytojų tarp atvykstančiųjų į Europą yra tik iš Sirijos ir Afganistano. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, venesueliečių pabėgėlių čia gali būti daugiausia.
Beveik visi jie atvyksta į Ispaniją. Beveik visi – į Madridą. Ispanija dar niekada nebuvo nagrinėjusi tiek prašymų suteikti prieglobstį, o šiuo metu šalyje gyvena net 300 tūkst. atvykėlių iš Venesuelos – kai kurie šmaikštuoliai Madridą jau vadina Mažuoju Karakasu.
Tiesa, daugelis venesueliečių turi šaknų Europoje ar net Ispanijos ar Italijos piliečio pasą. O leidimas gyventi Ispanijoje jau išduodamas beveik visada – pagal neseniai priimtą vyriausybės sprendimą net atmesti prašymai nagrinėjami papildomai, remiantis humanitariniais pagrindais.
Šiuo metu Ispanijoje gyvena net 300 tūkst. atvykėlių iš Venesuelos – kai kurie šmaikštuoliai Madridą jau vadina Mažuoju Karakasu.
Gavę apsaugą pagal tokį kriterijų, prieglobsčio prašytojai gali gyventi ir dirbti Ispanijoje visus metus, nors ir negali pretenduoti į valstybės paramą. Praėjus metams leidimas gyventi dažniausiai pratęsiamas.
Ispanijos migracijos tarnybos jau sunkiai pakelia krūvį – prašymų suteikti prieglobstį suteikiama be galo daug. Būtent todėl vyriausybė paskelbė apie papildomą humanitarinių pagrindų kriterijų – galbūt našta tarnyboms bus mažesnė.
Tėvus išlaiko dukros
Įmanoma, kad dabar į Ispaniją ieškoti laimės patrauks dar daugiau Nicolaso Maduro išvargintų venesueliečių. Bet ispanai nė kiek nesijaudina – daugelis atkeliavusiųjų iki šiol integruojasi be jokių problemų.
Zuletų šeimai dabar tenka spaustis 65 kvadratinių metrų plote. Net šaldytuvą teko išnešti į balkoną.
Jau minėtas E.Zuleta Madrido priemiestyje Mostolese įsikūrė dviejų miegamųjų bute, kur gyvena su žmona, trimis dukromis, anūke ir žentu.
Venesueloje buvo kitaip. Ten Zuletos gyveno ispanų kolonijinius laikus menančioje viloje su septyniais kambariais ir šešių metrų aukščio lubomis, o dabar tenka spaustis 65 kvadratinių metrų plote. Net šaldytuvą teko išnešti į balkoną.
E.Zuletos žmona darbo dar ieško, bet tikisi, kad viena ispanų šeima priims ją dirbti valytoja, o jo dukros darbą jau turi. 21-erių Estefania netgi studijuoja teisę, o vakarais sėda prie kasos prekybos centre.
Tiesą sakant, visas tris E.Zuletos dukras dabar galima vadinti šeimos maitintojomis. Vėlgi, balansas Venesueloje buvo visiškai kitoks.
Mat gimtinėje E.Zuleta vadovavo autobusų vairuotojų ir taksistų profesinei sąjungai bei kiekvieną savaitę turėdavo derėtis su Venesuelos politiniu elitu. Tiesa, viešai parėmęs protestuotojus prieš N.Maduro režimą, jis sulaukė šalies žvalgybos tarnybos „Sebin“ dėmesio.
315 metrų į laisvę
Erickas sako, kad Venesueloje buvo sulaikytas daugybę kartų. Ir nors visus sykius jį galiausiai paleido, 2017-ųjų liepą vyras neteko kantrybės.
Jam patikėtiniai pranešė, kad „Sebin“ direktorius pasiryžęs jį suimti ir daugiau nebepaleisti. E.Zuletos kolegos užblokavo profsąjungos būstinės duris, taip leisdami jam pasprukti.
Vyras kurį laiką slapstėsi, bet 2017 metų rugpjūčio 2-ąją, vis padalindamas kyšių sugebėjo automobiliu pasiekti Simono Bolivaro tiltą ir – už jo – Kolumbiją.
Venesuelos ir Kolumbijos sieną kasdien kerta tūkstančiai žmonių, tad E.Zuletai nebuvo sunku įsimaišyti į minią.
„Man pasakė: jei kažkas atpažins, bėk, – prisiminė E.Zuleta, kurį nuo Kolumbijos skyrė 315 metrų. – Atrodė, kad šiaip trumpa kelionė trunka amžinai.“
Vis dėlto pavyko – kirtęs ant kelio nubrėžtą baltą liniją vyras atsidūrė Kolumbijoje ir suprato, kad jau yra saugus.
Pirmiausia paskambinęs artimiesiems, jis iškart nusipirko lėktuvo bilietą į Ispaniją. Būtinai – į abi puses, nes tik tokiu atveju Ispanija įsileidžia atvykėlius iš Venesuelos kaip turistus. Kita stotelė – svetimas Madridas.
Dešiniesiems Venesuela – įrankis
Venesuela kažkada buvo turtingiausia valstybė Pietų Amerikoje. Tokia, kad kai Ispanijoje įsitvirtino Francisco Franco diktatūra, daug ispanų laisvės ir geresnio gyvenimo keliavo ieškoti būtent į šią buvusią koloniją.
Ispanijos konservatoriai pamėgo pateikti krizę Venesueloje kaip įrodymą, koks blogis yra socializmas.
Visgi šiandien milijonai venesueliečių kenčia badą ir negali sau leisti nei sotesnio maisto, nei vaistų. Migracijos kryptis pasikeitė.
Apie pabėgėlius Ispanijoje dabar kalbėti populiaru. Dešinės ir radikalios dešinės politikai, žinoma, kiekvieną kartą, kai atplaukia naujas laivas su migrantais, stengiasi laimėti taškų reitingų lentelėse.
Bet tokie pabėgėliai daugiausia atvyksta iš Užsachario Afrikos. O venesueliečiai pernelyg neišsiskiria.
Ispanijos konservatoriai lyg tyčia pamėgo pateikti krizę Venesueloje kaip įrodymą, koks blogis yra socializmas. O pabėgėliai iš Venesuelos, ypač tokie, kurie nejaučia jokių simpatijų N.Maduro režimui, aišku, yra patogus būdas perteikti tokią žinutę.
„Be abejo, venesueliečiams čia lengviau integruotis nei kitoms grupėms, – sako migracijos ekspertas, Ispanijos vyriausybę konsultuojantis Carlosas Gomesas Gilas. – Kultūra ir kalba lengvina sugyvenimą. Ir dėlto dar nebuvo jokių problemų.“
Be to, į Ispaniją iš Venesuelos dažniausiai atvyksta gana turtingi žmonės. Jie čia išgali įsigyti butų prašmatniuose Madrido rajonuose ir stebina net nekilnojamojo turto agentus.
Tiesa, kadangi visi užsieniečiai, Ispanijoje nusiperkantys butą už mažiausiai 0,5 mln. eurų, automatiškai gauna vizą, bent jau E.Zuleta mano, kad Madrido centrą supirkinėja korumpuoti N.Maduro režimo kareiviai.
Nauja pradžia – nuo nulio
Mat yra ir tokių, kurie turi parduoti viską, kad galėtų vien pasiekti Madridą. Naują gyvenimą šie venesueliečiai pradeda nuo nulio.
Vienas tokių – 33-ejų Kennedy. Jaunas vyras, vos atvykęs į Ispanijos sostinę, jau rado būdą užsidirbti. Jis dviračiu pristato maistą – tiesa, dirba nelegaliai.
Kennedy, kita vertus, reikia pinigų, ir greitai. Jis nori kuo greičiau užsidirbti ir mokesčiui už nuomą, ir lėktuvo bilietui – Madride vyras laukia savo merginos.
E.Zuleta vis dar viliasi, kad ateis diena, kai jis galės sugrįžti į Venesuelą. Tik darbo jis neranda: „Per senas.“
„Reikia 1,5 tūkst. eurų. Kai tik mano draugė čia atvyks, mes kursime šeimą. Venesueloje mūsų kūdikis mirtų. Todėl čia ir esu“, – žurnalistui paaiškino Kennedy.
Maisto pristatymo kompanijoje „Glovo“ Madride dirba ir daugybė kitų venesueliečių. Šiuo būdu jiems bent šiek tiek užsidirbti, nors, pavyzdžiui, Kennedy pasitaiko dienų, kai į kišenę įkrenta vos keturi eurai.
E.Zuleta vis dar viliasi, kad ateis diena, kai jis galės sugrįžti į Venesuelą. Tik darbo jis neranda: „Per senas.“
