„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Klaidingai skelbė apie mirties bausme nuteistus 15 tūkst. iraniečių: užkibo net Kanados premjeras

Iraną jau kelis mėnesius drebina protestai, kuriuos išprovokavo 22 metų Mahsos Amini mirtis. Socialiniuose tinkluose ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusi žinia, esą šalis mirties bausme nuteisė 15 tūkst. protestuotojų, šokiravo pasaulį. Tačiau tai nėra tiesa, nes toks sprendimas nebuvo paskelbtas. Vis dėlto priežasčių, kodėl tokia klaidinga informacija buvo patikėta – ne viena.
Protestas Stambule, skirtas paremti Irano moteris po Mahsos Amini mirties
Protestas Stambule, skirtas paremti Irano moteris po Mahsos Amini mirties / „Scanpix“ nuotr.

„Irane įsakyta nužudyti 15 000 protestuotojų“, – pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.

Žinia pasklido plačiai – ja dalijosi ir garsus atlikėjas Peteris Framptonas, aktorė Viola Davis. Progos pasmerkti Irano vyriausybę dėl tokio nuosprendžio nepraleido ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

„Kanada smerkia barbarišką Irano režimo sprendimą skirti mirties bausmę beveik 15 000 protestuotojų“, – asmeninėje „Twitter“ paskyroje dalijosi J.Trudeau ir papildė, kad Kanada palaiko protestuotojus bei pasisako prieš Irano režimo veiksmus.

Kiek vėliau jų žinutės buvo pašalintos. Nors skirtingi šaltiniai nurodo skirtingą statistiką žmonių, kuriems už nusikaltimus numatyta mirties bausmė – jie svyruoja nuo 6 iki 20 – akivaizdu, kad kalbama apie daug mažesnius skaičius nei 15 tūkst.

Kas sukėlė painiavą?

Priežasčių galėjo būti ne viena.

Viena jų – lapkričio 10 dieną publikuotas leidinio „Newsweek“ straipsnis. Jo antraštė „Irano protestuotojai atsisako atsitraukti, nes 15 000 protestuotojų gresia mirties bausmė“. O teiginys tekste, esą Irano parlamentas balsavo už mirties bausmę protestuotojams, buvo priežastis socialiniuose tinkluose dalytis žinia.

Po penkių dienų straipsnis buvo pataisytas – koreguota antraštė, pabrėžiama, kad 15 tūkst. suimtų protestuotojų gali grėsti griežtos bausmės – tarp jų ir mirties bausmė. Tuo metu pirminiame „Newsweek“ tekste apie kitokio pobūdžio numatomas bausmes neužsimenama, išskiriama tik protestuotojams gresianti mirties bausmė.

227 Irano parlamentarų pasirašytas pareiškimas, raginantis teismus apsvarstyti griežtas bausmes sulaikytiems protestų dalyviams, tapo svarbiu akstinu „Newsweek“ straipsniui. Jame teigiama, kad su „mohareheb“ („kariaujančiais prieš Dievą“) turėtų būti elgiamasi ryžtingai. Atsakas į protestuotojų veiksmus, pasak dokumento, turėtų juos pamokyti.

Už buvimą Dievo priešu bei korupciją žemėje Irano teismai gali skirti mirties bausmę. Vis dėlto parlamento raginimas nėra oficialus nuosprendis – už jį atsakinga Irano teisminė valdžia.

Jungtinių Tautų ekspertai, reaguodami į pareiškimą, paragino Irano valdžios institucijas nustoti naudoti mirties bausmę kaip priemonę protestams malšinti.

„Dar kartą raginame nedelsiant paleisti visus protestuotojus, kuriems savavališkai atimta laisvė vien dėl to, kad jie naudojosi savo teisėtomis teisėmis į nuomonės ir saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę“, – tęsė ekspertai.

Kai kuriems tokia žinia pasirodė tikėtina dar ir dėl to, kad Iranas ilgą laiką taikė mirties bausmę su protestais susijusiose bylose. Tokiais nusikaltimais kaltinami asmenys neretai patirdavo valdžios institucijų kankinimus ir prievartą.

Irane anksčiau buvo vykdomos ir masinės egzekucijos. 1998 m. šalies valdžios institucijos be teismo įvykdė mirties bausmę tūkstančiams kalinių dėl jų politinių pažiūrų.

JT teisių taryba nurodo pradėti tyrimą dėl protestų malšinimo Irane

JAV veikianti žmogaus teisių organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) lapkričio pabaigoje skelbė, kad per protestus sulaikytų žmonių skaičius viršijo 18 tūkst. Nužudytų protestuotojų – daugiau kaip 450, tarp jų – 63 vaikai.

Protestų banga Iraną krečia nuo rugsėjo vidurio. Juos išprovokavo 22-ejų kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Irano saugumo pajėgos tvirtino, kad ji mirė nuo širdies smūgio, bet jos šeima pranešė, kad ji žuvo nuo smūgių į galvą. Nors suėmimo metu ji dar buvo sveika.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba praėjusią savaitę pasmerkė Irano represijas prieš taikius protestuotojus ir nubalsavo už pasiūlymą pradėti aukšto lygio tyrimą dėl protestų malšinimo praliejant kraują.

Pasiūlymui pradėti tyrimą dėl Irano atsako į besitęsiančius protestus 47 narius vienijančioje taryboje pritarė didesnė negu tikėtasi dauguma. Prieš balsavo tik šešios šalys – Armėnija, Kinija, Kuba, Eritrėja, Pakistanas ir Venesuela.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“