Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas V.Zalužnas „Time“ žurnalistui S.Shusteriui sakė, kad prezidentui V.Zelenskiui nereikia itin giliai išmanyti karo reikalų, o Prezidento kanceliarija įtarinėjo generolą valdžios troškimu pirmaisiais Rusijos invazijos metais.
Ištraukas iš amerikiečių žurnalisto S.Shusterio knygos „The Showman: Inside the invasion that shook the world and made a leader from Volodymyr Zelensky“ („Šoumenas: žvilgsnis iš vidaus į įsiveržimą, kuris šokiravo pasaulį ir padarė Volodymyrą Zelenskį lyderiu“) paskelbė „The Telegraph“.
-
Gandai apie atstatydinimą: Kyjivas atsakė, kas laukia V.Zalužno
-
Tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno – juoda katė: jų santykiai laikomi siaubingais
-
V.Zelenskis turi dviejų tipų karines pajėgas: „gerąsias“ ir tas, kurioms vadovauja V.Zalužnas
-
Po kalbų apie kivirčus V.Zalužnas, R.Umerovas ir O.Syrskis demonstruoja vienybę
-
Pokalbių pasiklausymas V.Zalužno biure: kaip į tai reagavo pats vadas
-
V.Zelenskis atsakė, ką darys dėl V.Zalužno ir 500 tūkst. žmonių mobilizacijos
-
Rusijos smūgiai padarė didelės žalos išskirtinių drabužių gamyklai – jais rengiasi V.Zelenskis ir V.Zalužnas
„Per mano paties pokalbį su generolu jis aiškiai pasakė, kad politikai ir generolai yra nepatogūs partneriai. Jų santykiai buvo geriausi, kai V.Zelenskis bandė įtikinti sąjungininkus tiekti ginklus.
Apie kariuomenę jam reikia žinoti ne daugiau nei apie mediciną ar tiltų statybą, – sakė Zalužnas“, – rašo S.Shusteris.
Žurnalistas teigia, kad prezidentas ir jo komanda leido jam praleisti daug laiko Prezidentūroje pirmaisiais Rusijos invazijos metais.
Jis pažymi, kad nors karo pradžioje V.Zelenskis buvo laikomas Ukrainos herojumi, vėliau ėmė augti V.Zalužno populiarumas: jam skirti gerbėjų puslapiai turėjo šimtus tūkstančių sekėjų, laikraščių antraštės jį vadino Geležiniu generolu, žmonės spausdino jo atvaizdą ant marškinėlių, o kai kurie Prezidento kanceliarijos pareigūnai įtarinėjo generolą valdžios troškimu.
Tuo pat metu, rašo S.Shusteris, rusams atsitraukiant, V.Zelenskis vis labiau pasitikėjo savimi. Jis susidarė savo karinius prioritetus, kurie ne visada sutapo su V.Zalužno prioritetais. Netrukus nesutarimai pagilėjo.
Jurijus Tyra, kurį S.Shusteris apibūdina kaip ilgametį prezidento draugą, apie nesutarimus sužinojo iš kariškių, kuriuos sutiko veždamas krovinius į frontą. „Ten manęs vis klausinėjo: tu su prezidentu ar su Zalužnu? Arba su vienu, arba su kitu“, – sakė jis.
J.Tyra sakė, kad generolas fronte sulaukė tokio garbinimo, kokio negali pasiekti joks politikas, o Prezidento kanceliarija mažai ką galėjo padaryti.
