Žinoma lenkų rašytoja Olga Tokarczuk, garsi valdžios kritikė, ketvirtadienį laimėjusi Nobelio literatūros premiją, netikėtai paskutinę minutę išreiškė paramą opozicijai ir paragino lenkus protingai pasirinkti „tarp demokratijos ir autoritarizmo“. Ji pareiškė, kad tai yra „svarbiausias“ balsavimas nuo komunizmo žlugimo 1989 metais.
Valdžioje nuo 2015 metų esanti ir buvusio premjero Jaroslawo Kaczynski vadovaujama dešiniųjų pažiūrų partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) labiausiai taikėsi į rinkėjus skurdesniuose rajonuose ir daugiausia dėmesio skyrė šeimos vertybėms, įvesdami naują vaiko pašalpą, mokestinių lengvatų mažas pajamas gaunantiems gyventojams, taip pat padidindami pensijas ir minimalų atlyginimą.
J.Kaczynski, plačiai laikomas Lenkijos faktiniu lyderiu, prieš sekmadienio rinkimus surengė itin poliarizuojančią kampaniją, per kurią užsipuolė seksualines mažumas ir atmetė Vakarų liberaliąsias vertybes, ir sulaukė galingos Lenkijos Katalikų bažnyčios, kuri daro didelę įtaką kaimiškų vietovių gyventojams, paramos.
J.Kaczynski yra vienas iš kelių populistų lyderių Europos Sąjungoje, pasisakančių už didesnį nacionalinį suverenitetą, skirtingai nuo federalizmo, kurį remia ES galingosios valstybės Prancūzija ir Vokietija.
PiS taip pat siekia artimų ryšių su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Lenkija jau ilgą laiką laiko Jungtines Valstijas pirminiu savo saugumo garantu NATO ir apsauga nuo Rusijos, su kuria santykiai tebėra įtempti.
„PiS rūpinasi darbuotojais, jie padidino minimalią algą ir sukūrė vaiko pašalpą „500+", – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje gyvenantis 34 metų Michalas, balsavęs už šią partiją. – Užsienio politikoje PiS gina Lenkijos interesus, o ne aklai sutinka su tuo, ko nori Vokietija ar Prancūzija.“
Svarbus rinkėjų aktyvumas
Tuo metu „Pilietinę koaliciją“ (KO), kurią remia pagrindinis J.Kaczynski konkurentas, kadenciją baigiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, palaiko daugiausia miestiečiai, nepatenkinti PiS skaldančia politika, įstatymo viršenybei grėsmę keliančiomis teismų reformomis, didelio atgarsio sulaukusiais kyšininkavimo skandalais ir visuomeninės žiniasklaidos monopolizacija.
„Aš balsavau už demokratiją, kad apsaugočiau savo anūkų ateitį, – sakė KO palaikanti 64 metų Jadwiga Sperska. – Dabartinė valdžios kryptis gali išvesti mus iš ES.“
Puolimą prieš LGBT bendruomenę ir artimus santykius su Bažnyčia smerkiantys, tačiau PiS socialinės gerovės tikslus palaikantys kairieji į parlamentą turėtų sugrįžti po ketverių metų pertraukos.
„Aš pasisakau už atvirą ir tolerantišką visuomenę be agresijos ir su tos pačios lyties asmenų sąjungomis“, – sakė 31 metų viešojo sektoriaus darbuotoja Monika Pronkiewicz, Varšuvoje balsavusi už kairiuosius.
Dvi atskiros balsavusiųjų apklausos penktadienį parodė, kad PiS daugumai gali kilti grėsmė, nes šios partijos rėmėjų yra tiek pat, kiek ir trijų opozicinių grupių – centristinės KO, kairuoliškos koalicijos ir valstiečių partijos – kartu paėmus.
„Nuo rinkėjų aktyvumo priklausys, ar PiS valdys viena, ar jai teks formuoti koaliciją, ar galbūt net praras savo daugumą“, – AFP sakė Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska.
2015 metais rinkėjų aktyvumas siekė 50,92 proc. Sekmadienį iki vidurdienio balsavo 18,1 proc. rinkėjų, o tai yra 1,6 procentinio punkto daugiau nei tuo pat metu per ankstesnius rinkimus, paskelbė Lenkijos centrinė rinkimų komisija.
„Tefloninė partija“
PiS pasinaudojo augančiu populistiniu pasipriešinimu liberaliam miestietiškam elitui: panašios tendencijos stebimos ir Vakarų Europoje bei JAV.
Savo dosniomis socialinėmis programomis partija siekė įsiteikti lenkams, kurie jautėsi gaunantys nedaug naudos iš milžiniško šalies augimo po komunistinės santvarkos žlugimo 1989 metais.
Analitikai mano, jog dosnios socialinės išmokos pavertė PiS „teflonine partija“, kas leido pagerinti partijos reputaciją po kelių itin didelio atgarsio sulaukusių skandalų, į kuriuos įsivėlė aukšto rango partijos nariai.
KO savo kandidate į premjero postą pasirinko ramaus būdo 62 metų Seimo vicepirmininkę Malgorzata Kidawa-Blonska, kad sukurtų atsvarą PiS.
„Pirmininkas J.Kaczynski skaldo žmones... Apsaugokime Lenkiją nuo tokio skaldymo ir nuo neapykantos“, – anksčiau šią savaitę rėmėjams sakė ji.
Opozicinė KO žadėjo atšaukti virtinę prieštaringai vertinamų PiS teismų reformų, kurios, Europos Sąjungos teigimu, kelia grėsmę teismų nepriklausomybei ir įstatymo viršenybei, bet daugiau pažadų rinkėjams nedalino.
Ekspertai perspėja, kad ženkli PiS pergalė galėtų leisti įvykdyti daugiau teismų reformų, kurios veikiausiai dar labiau supykdytų ES.
1,2 mln. migrantų
Valdant PiS, Lenkijos ekonomika smarkiai sustiprėjo, bet kritikai nuopelnus dėl to priskiria palankiai susiklosčiusiems išoriniams veiksniams.
Nedarbas rugsėjį buvo žemiausias per 30 metų – 5,1 procento. Darbdaviams sunkiai sekasi surasti darbuotojų.
Nepaisant prieš migrantus nukreiptos griežtos PiS retorikos per kampaniją prieš 2015-ųjų rinkimus, Lenkija 2017 metais tapo populiariausia laikino įsidarbinimo šalimi ir aplenkė net Jungtines Valstijas, skelbia Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Į Lenkiją atvyko apie 1,2 mln. laikinų migrantų, dauguma jų – ukrainiečiai. Jie užpildė daugybę darbo vietų, likusių tuščių, kai po prisijungimo prie ES daug lenkų išvyko ieškoti pelningesnio darbo Vakaruose.
Balsavimas vyks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, uždarius balsavimo apylinkes turėtų būti paskelbti rinkėjų apklausų rezultatai, o preliminarių rinkimų rezultatų laukiama pirmadienį.
