Klimato kaitos paradoksas: Baltijos jūra senka, kai kur atsivėrė žemės plotai

Baltijos jūros vandens lygis senka – Švedijos Liuleo uostas rizikuoja tapti per seklus laivams, praneša agentūra „Reuters“.
Krantinė Stokholmo archipelage
Krantinė Stokholmo archipelage / 123rf.com nuotr.

Priešingai nei regionas nuo Maldyvų iki Manheteno, kur nuolat kyla audros ir vanduo kyla, Baltijos jūra senka. 

„Vienok, mums pasisekė“, - teigė Lena Bengten, Švedijos miesto Liuleo savivaldybės aplinkos apsaugos specialistė, primindama apie didžiąją audrą Sandy, kurios metu žuvo 200 žmonių. 

Vandens lygis pakilo maždaug vieną centimetrą. „Tai lyg čiužinys – turi praeiti laiko, kol jis susilygins, kai nuo jo pakyli“, – teigė Martinas Vermeeris, geologijos profesorius iš Suomijos Aalto universiteto. Suomija dėl šio proceso kasmet prisiduria papildomus 7 kvadratinius kilometrus teritorijos. 

Suomija dėl šio proceso kasmet prisiduria papildomus 7 kvadratinius kilometrus teritorijos. 

Švedijos Lulea regionas yra į pietus nuo poliarinio rato, kur plyti pušynai, žiemą užšąla jūra. Nusekus vandeniui, atsivėrė plotai žemės, menančios Akmens amžių, Vikingų epochą, Viduramžius. 

Situacija visiškai priešinga nei potvynių skalaujamose Kiribačio salose Ramiajame vandenyne ar tokiuose megapoliuose kaip Niujorkas ar Šanchajus. Netgi tokia kompanija kaip „Facebook“ ketina investuoti į naują duomenų centrą Liuleo miestelyje ant žemės, kuri kažkada buvo jūros dugnas. 

Tačiau didėjantys žemės plotai taip pat turi savo kainą. Švedijos vadovai ketina išgilinti Liuleo uostą ir iki 2020 m. ketina investuoti apie 1,6 mlrd. Švedijos kronų.  Šis uostas paskutinį kartą buvo gilintas 1970 m. Jame dažniausiai kraunama geležies rūda, anglis. 

Nuo praėjusio ledynmečio kai kurios Švedijos krantų linijos prasiplėtė beveik 300 metrų. 

Beveik 200 valstybių atstovai šią savaitę susitikę Katare bandė atgaivinti Jungtinių Tautų pastangas sulėtinti klimato šilimą. Kartu prognozuota, kad ilgainiui potvynių, sausrų, ir audrų tik daugės. 

Skandinavijos regionas iškils, vandens lygis ties Antarktida ir Grenlandija kris.

Britų antarktinių tyrimų profesorius Davidas Vaughamas teigė, kad besikeičiantis jūros lygis sukels skirtingas pasekmes. Štai prie Grenlandijos jis greičiausiai kris dėl gravitacinių procesų. „Skandinavijos regionas iškils, vandens lygis ties Antarktida ir Grenlandija kris. Tačiau ties pusiauju, ypač Ramiajame vandenyne, vanduo kils“, – aiškino D.Vaughamas.

Netoli Liuleo gyvenantis Hansas Lindbergas prisimena, kad dar vaikystėje žemyninę dalį pasiekdavo valtimi. „Dabar į salą galima ateiti pėstute. Kai buvau jaunas, tėvas turėjo didelę valtį, kad galėtume perplaukti kanalą. Dabar tai neįmanoma“, – teigė 56-erių vietos gyventojas. Buvęs kanalas užžėlė meldynais. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų