„Pietų Europos šalys yra jautresnės ir pažeidžiamesnės klimato kaitos procesams. Tuo tarpu Lietuvoje šyla žiemos, jos prasideda vėliau ir anksčiau pasibaigia. Tai, žinoma, itin aktualu ūkininkams ir jų auginamiems žiemkenčiams. Nesusidaro patvari sniego danga, o tai daro įtaką pavasario potvyniams“, – skirtumus Europos žemyne apibūdina klimatologas.
Jis akcentuoja ir tai, kad šiauriečiams derėtų išmokti, kaip dorotis su saule. Klimatologo teigimu, pietiečiams įprasta siestos – poilsio laiko – tradicija yra susiformavusi ne tik dėl kultūrinių priežasčių, bet ir kaip priemonė, leidžianti ilsėtis karščiausiu paros metu.
Kalbėdamas apie klimato kaitos perspektyvą ateityje, J.Kilpys pabrėžia, kad nors klimato sąlygų, kurios buvo anksčiau, nebeįmanoma sugrąžinti, visgi šis tas dar yra mūsų rankose.
„Galimi metiniai temperatūros pokyčiai nuo 1,5 iki 5 laipsnių, o tai priklauso nuo žmonių sprendimų, vyriausybių politikos. Yra vertinama, jog klimatui pasikeitus iki 2 laipsnių, jo kismas dar išliktų mums pažįstamas. Jei pokyčiai siektų, pavyzdžiui, iki 4 laipsnių, tai turėtų įtakos absoliučiai visiems procesams. Pietų Europos valstybės imtų patirti vandens stygių, kiltų ir socialinių įtampų bei konfliktų, kadangi daugelyje Afrikos ar Azijos valstybių gyventi būtų labai sudėtinga, žmonės imtų, migruoti, kraustytis kitur“, – galimą įvykių scenarijų apibūdina mokslininkas.
J.Kilpys pabrėžia žemės ūkio poveikį klimato taršai. Pasak jo, tai viena iš trijų taršiausių veiklos rūšių, o ypač paveiki sritis – gyvulininkystė. Klimatologo tvirtinimu, žemės ūkis skirtingose Europos vietose atliepia taršos problemas, priklausomai nuo tam regionui ar valstybei būdingiausio veiklos tipo.
„Kalbant apie gyvulininkystę, ne tik patys galvijai išskiria metaną, užauginti kilogramą mėsos dar reikalauja daug vandens, pašarų, visa tai susideda ir sudaro didžiulę taršos sankaupą. Danijoje, pavyzdžiui, daug kalbama apie kiaulių ūkius. Lietuvoje didesnes rizikas kelia augalininkystės sritis, kadangi daug CO2 išsiskiria ariant bei alinant dirvožemį. Tačiau atsiranda ir daug progresyvių ūkininkų, pasitelkiančių inovatyviausias, gamtai draugiškesnes technologijas“, – žemyne kylančius iššūkius apibūdina lektorius.
Daugiau klimatologo J.Kilpio minčių apie tai, kokias naujas technologijas ir inovacijas Europa gali pasitelkti kovoje su klimato kaita bei kaip įmanoma suderinti ekonomikos augimą su ES aplinkosaugos reikalavimais galite išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.
