Po išpuolio ekspertai ėmė svarstyti, kaip po viso to pasikeis Rusijos ir Turkijos santykiai ir kokios gali būti platesnės išpuolio pasekmės. Žurnalas „Foreign Policy“ pateikė penkias prognozes apie tai, ko galima laukti.
Visų pirma apžvalgininkai Robbie Grameris ir Emily Tamkin kalba apie Rusijos programišių išpuolių prieš Turkiją pavojų. Anot jų, Rusija jau yra pasižymėjusi savo sustyguotais kibernetiniais išpuoliais ir apie tai gali paliudyti ir pati Turkija, ir JAV. „Turkijos vyriausybė jau buvo sulaukusi tokių išpuolių. Gruodžio 7 dieną „Wikileaks“ paviešino per 57 tūkst. Turkijos energetikos ir gamtinių išteklių ministro, taip pat ir prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žento Berato Albayrako elektroninių laiškų. Esant indikacijų, kad Rusija bendradarbiauja su „Wikileaks“ dėl programišių nugvelbtų elektroninių laiškų viešinimo, galima tikėtis, kad Rusijos kibernetiniai surogatai taikysis į Turkiją siekdami atskleisti daugiau nemalonių paslapčių, susijusių su prezidento Erdogano aplinka“, – rašo apžvalgininkai.
Ir taip itin trapūs diplomatiniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos gali nutrūkti, o tai atvestų prie atsinaujinusio ekonominio spaudimo Turkijai.
Be to, jie svarsto galimybę, kad ir taip itin trapūs diplomatiniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos gali nutrūkti, o tai atvestų prie atsinaujinusio ekonominio spaudimo Turkijai. Panaši situacija, kaip pabrėžia „Foreign Policy“, jau buvo susiklosčiusi praėjusių metų lapkritį, kai Turkija pasienyje su Sirija numušė Rusijos bombonešį, o atsakydama į tai Maskva įvedė embargą turkiškoms prekėms. Visa tai lėmė, kad Turkijos eksportas į Rusiją sumažėjo 737 mln. dolerių. Buvo pristabdytas ir dujotiekio „Turkish Stream“ projektas, laikytas abiejų šalių strateginės partnerystės simboliu. Situacija pasikeitė tik 2016 metų birželį, kai Turkijos prezidentas ryžosi atsiprašyti Rusijos.
Neatmestina, anot R.Gramerio ir E.Tamkin, ir galimybė, kad išpuolis taps pretekstu tolesnėms represijoms tiek Turkijos, tiek Rusijos viduje. Po nepavykusio liepos perversmo Erdoganas sulaikė tūkstančius oponentų. Putinas savo ruožtu taip pat yra įrodęs, kad gali panašiomis situacijomis pasinaudoti susidorodamas su opozicinėmis jėgomis ir demontuodamas demokratines institucijas.
Kalba ekspertai ir apie pavojų, kad išpuolis taps pretekstu sugriauti paliaubas Alepe. „Rusija ir Turkija yra priešingose pusėse Sirijos pilietiniame kare, tačiau abi valstybės padėjo suderėti paskutiniąsias paliaubas, leidusias sukilėliams ir civiliams palikti Alepą. Nužudymas gali paskatinti paliaubų griūtį ar atvesti prie atsinaujinusių kovų kitur Sirijoje. Rusijos pajėgos veikia šiaurės rytų Sirijoje, netoli nuo ten, kur Turkijos kariai Sirijos teritorijoje dalyvavo atakose prieš „Islamo valstybės“ kontroliuojamus miestus“, – rašo „Foreign Policy“.
Norėdama atsikeršyti Turkijai, Rusija gali žaisti kurdų korta.
Galiausiai apžvalgininkai kalba apie tai, kad, norėdama atsikeršyti Turkijai, Rusija gali žaisti kurdų korta. „Turkija yra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad Rusija svarstytų atviro karo su Turkija galimybę. Kitaip tariant, Karlovas veikiausiai nėra kitas erhercogas Pranciškus Ferdinandas. Tačiau Rusija gali pasinaudoti savo istoriniais ryšiais su Turkijos vyriausybės veiksmais nusivylusia kurdų mažuma, įskaitant ir galimą paramą kurdų kovotojams, taip paskatinant daugiau kurdų teroristinių išpuolių. Šeštadienį, susprogdinus automobilyje padėtą bombą, centrinėje Turkijoje žuvo 13 karių ir dar 55 buvo sužeisti. Gruodžio 11 dieną dvi bombos sprogo Stambule pražudydamos 39 žmones ir sužeisdamos dar 154. Kurdų kovotojų grupė prisiėmė atsakomybę už išpuolius Stambule“, – rašo „Foreign Policy“ apžvalgininkai.
