Tačiau ar tai reiškia, kad karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui kaltinami asmenys iš tikrųjų bus teisiami Hagoje?
Kas dabar bus?
K.Khanas savo pareiškime išdėstė septynis kaltinimus ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir gynybos ministrui Yoavui Gallantui ir aštuonis – „Hamas“ lyderiams: Yehyai Sinwarui, Mohammedui Deifui bei Ismailui Haniyeh.
Jo pasiūlymą dabar svarstys trijų teisėjų ikiteisminio tyrimo kolegija, kuri ir spręs, ar pakanka įrodymų tokiems orderiams išduoti.
Nėra nustatyta, per kiek laiko ši komisija turi priimti sprendimą, tačiau paprastai tai užtrunka mažiausiai mėnesį, o atsižvelgiant į tai, koks jautrus yra šis atvejis, tai gali užtrukti ir ilgiau.
Utrechto universiteto tarptautinės istorijos docentė Iva Vukušič pažymėjo, kad taikoma „pagrįstų priežasčių“ riba, kuri, pasak jos, yra „gana žema“.
„Labai tikiuosi, kad prokuroras įveiks šią kliūtį. Jie nėra kvaili“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
„Esu tikra, kad jie parengė tvirtą bylą, nes priešingu atveju tai būtų didžiulė prokuroro biuro gėda“, – pridūrė ji.
Kaip vykdomi arešto orderiai?
Hagoje įsikūręs TBT neturi nuosavų policijos pajėgų, kurios galėtų vykdyti jo arešto orderius, todėl kliaujasi tik savo valstybėmis narėmis.
Bet kuri iš 124 TBT valstybių narių techniškai privalo vykdyti arešto orderius, ir, jei asmenys, kuriems jie išduoti, atsidurtų jų teritorijoje, jos privalėtų juos perduoti šiam teismui.
Dėl to B.Netanyahu ir Y.Gallantui gali būti sudėtinga keliauti, nors pagrindinės Izraelio sąjungininkės Jungtinės Valstijos nepriklauso TBT, todėl neprivalėtų jų sulaikyti.
Y.Sinwvaro ir M.Deifo buvimo vieta nežinoma, tačiau mažai tikėtina, kad jie keliautų į užsienį. I.Haniyeh gyvena užsienyje ir laiką leidžia Turkijoje ir Katare. Nei Turkija, nei Kataras nėra TBT valstybės narės.
Kita vertus, valstybės narės ne visada vykdo arešto orderius.
Buvusiam Sudano lyderiui Omarui al Bashirui pavyko apsilankyti keliose TBT valstybėse narėse, įskaitant Pietų Afriką ir Jordaniją, nepaisant TBT išduoto arešto orderio.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam taip pat išduotas TBT arešto orderis, keliavo į tokias užsienio valstybes kaip Kirgizija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurios nėra TBT narės.
Tačiau V. Putinas praleido rugpjūtį Pietų Afrikoje vykusį ekonominio bloko BRICS viršūnių susitikimą, kur tikriausiai būtų buvęs sulaikytas.
Pasak I. Vukušič, ypač keblu būtų, jei kuris nors iš Izraelio pareigūnų nuvyktų į Europos Sąjungos šalį, „nes jos privalo juos areštuoti“.
Ne pirmas kartas istorijoje
Istorijoje yra buvę nemažai atvejų, kai aukšto rango pareigūnai apkaltinami karo nusikaltimais.
2012 metais TBT nuteisė buvusį Liberijos karo vadą, tapusį prezidentu, Charlesą Taylorą už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
2006 metais buvęs serbų prezidentas Slobodanas Miloševičius mirė Hagos karo nusikaltimų tribunolo kalėjime, kai buvo teisiamas dėl karo nusikaltimų ir genocido Jugoslavijoje.
Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas kalėti už genocidą, o jo paskirtas tuometinis pajėgų vadas Ratko Mladičius suimtas 2011 metais ir įkalintas iki gyvos galvos.
Jei kyla klausimas „ar galima iš karto pasakyti, kad bus pradėtas teismo procesas, tada [atsakymas yra] – ne“, sakė I.Vukušič.
„Tačiau teisingumo procesas yra ilgas, ir tai, kas neįmanoma dabar, gali būti įmanoma ateityje“, – pridūrė ji.
Ji pridūrė, kad jei toks arešto orderis būtų patvirtintas, tai suteptų kaltinamųjų reputaciją visiems laikams.
„Tokie orderiai neišnyksta. Šiuos žmones visą gyvenimą persekios jų šešėlis“, – teigė ji.
Kokie kiti variantai?
Teismo procesas, pagal nuostatus, negali vykti už akių, tačiau TBT gali nuspręsti tiesiog tęsti bylą.
Kaip pavyzdį galima paminėti Josepho Kony bylą. Viešpaties pasipriešinimo kariuomenės lyderis, pradėjęs kruviną sukilimą Ugandoje, tebėra laisvėje, nepaisant jam iškeltos bylos.
Kovą TBT pranešė, kad spalį surengs posėdžius, kad patvirtintų kaltinimus 62 metų J.Kony, kuris įtariamas 36 karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
