Sugriovus vadavietę „M.Kadhafi neteko sau lojalios kariuomenės operatyvinio valdymo galimybės“, naujienų agentūra AFP cituoja vieno tarptautinės koalicijos atstovo žodžius.
Jau anksčiau skelbta, kad sugriautas vienas iš vyriausybinių pastatų, stovinčių maždaug už 50 metrų nuo palapinės, kurioje M.Kadhafi paprastai priimdavo svečius. Informacijos apie šio antskrydžio aukas kol kas nėra.
Pirmoji operacijos diena: Prancūzijos aviacijos puolimas ir JAV sparnuotosios raketos pasiekė 20 taikinių iš numatytų 22.
Antroji operacijos diena: JAV bombonešiai numetė 40 bombų, mūšiai Misratoje, Bengazyje ir Tripolyje.
JAV pareiškė, kad jos pajėgos nėra susijusios su smūgiu iš oro. Neva šią ataką įvykdė Didžiosios Britanijos karo aviacija.
Didžiosios Britanijos televizijos kanalas „Sky News“ praneša, kad sugriauto triaukščio administracinio pastato vietoje kyla dūmai. Kur šiuo metu slepiasi pats M.Kadhafi, nėra žinoma.
Tuo tarpu rytinėje Libijos dalyje įvykiai ėmė klostytis sukilėliams palankia linkme, praneša „The Independent“. Dar prieš porą dienų atrodė, kad M.Kadhafi pajėgos netrukus sutriuškins sukilėlius jų sostinėje Bengazyje, tačiau dabar smūgius iš oro patyrusios režimo kariuomenės likučiai chaotiškai traukiasi į vakarus.
Pasak dienraščio, M.Kadhafi kariai metė tankus bei kitą sunkiąją techniką ir užplūdo pakelės kaimelius, kur iš gyventojų atiminėja civilius rūbus, kad galėtų nusimesti karines uniformas.
Sukilėliai savo ruožtu ėmė persekioti atsitraukiančias M.Kadhafi pajėgas. Pažymima, kad kai kurie tokie mėginimai sukilėliams baigėsi liūdnai, nes vyriausybinių pajėgų likučiai sugebėdavo persigrupuoti ir sėkmingai kontratakuoti chaotiškai ir neorganizuotai puolančias mažas sukilėlių grupeles.
Kaip pareiškė vienas iš sukilėlių karo vadų, kapitonas Fayyadas Bakri, jie ketina užimti Bregą, Ras Lanufą ir Bin Džavadą – miestus, kurių kontrolę praėjusią savaitę jie prarado.Sekmadienio vakarą, pasak „The Independent“ žurnalisto Libijoje, didesnė, maždaug 50 automobilių, kolona su sukilėliais pajudėjo į vakarus. Kaip pareiškė vienas iš sukilėlių karo vadų, kapitonas Fayyadas Bakri, jie ketina užimti Bregą, Ras Lanufą ir Bin Džavadą – miestus, kurių kontrolę praėjusią savaitę jie prarado. Po to sukilėliai planuoja judėti į Sirtą.
„Po to mes eisime į Tripolį. Nors, kol jį pasieksime, jame jau gal bus prasidėjęs sukilimas. Žmonės sukils prieš šį piktadarį, kai pamatys, kad jis neišvengs atsakomybės už savo darbus. Pripažįstame, kad nebūtume viso šito pasiekę be užsienio, ypač Prancūzijos, pagalbos, už tai esame labai dėkingi. Tačiau viską užbaigti turi patys libiečiai“, – sakė F.Bakri.
Tuo tarpu pranešama, kad, nepaisant koalicijos pajėgų aviacijos smūgių, M.Kadhafi pajėgos surengė naują Misratos, esančios už 150 km į rytus nuo Tripolio, puolimą. M.Kadhafi tankai ir pėstininkai įžengė į miesto centrą.
„Čia tiek daug žuvusiųjų, kad mes nebegalime jų suskaičiuoti“, – iš Misratos pranešė sukilėlių atstovas Mohammedas Abdelbasetas.
JAV pabrėžė ribotą savo pajėgų vaidmenį Libijoje (papildyta 13.39 val.). Vienas aukštas JAV pareigūnas sekmadienį pabrėžė, kad Amerikos karinių pajėgų vaidmuo Libijoje yra ribotas. Pareigūnas taip pat nurodė, kad Libijos žmonės patys turės spręsti savo šalies likimą.
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Tomas Donilonas sakė, kad Libijos lyderis M.Kadhafi „prarado legitimumą“ ir yra izoliuotas, tačiau dabartinės karinės misijos pagrindinis tikslas – apsaugoti Libijos civilius gyventojus, o ne nuversti veteraną lyderį.
JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas, kalbėdamas pakeliui į Rusiją, sakė, kad JAV neatlieka „iškiliausio vaidmens“ koalicijoje, kuri palaiko neskraidymo zoną Libijoje, o po kelių dienų „pagrindinę atsakomybę“ už šią misiją Vašingtonas perduos kitoms šalims.
Vadovavimą aviacijos operacijoms gali perimti Didžioji Britanija, Prancūzija arba NATO, jeigu Arabų Lygai nebūtų nepatogu leisti vadovauti Vakarų šalių aljansui.
R.Gatesas šiuos komentarus išsakė, tarp JAV politikų didėjant nerimui dėl operacijos Libijoje masto ir tikslo. Be to, Pentagono vadovas anksčiau pripažino, kad puolimas prieš M.Kadhafi pajėgas gali atvesti į aklavietę.
Tačiau T.Donilonas, kuris kalbėjosi su žurnalistais, lydėdamas į Braziliją išvykusį JAV prezidentą Baracką Obamą, sakė, kad Vašingtonui ir jo sąjungininkams Libijos misijos „pirmoji diena buvo labai gera“.
Jungtinės Valstijos nurodo, kad JT palaikomos intervencijos tikslas – priversti M.Kadhafi karius nutraukti ugnį ir atakas prie civilius gyventojus, kurie sukilo praeitą mėnesį.
B.Obama pastarosiomis savaitėmis ragino M.Kadhafi atsistatydinti, tačiau JAV pareigūnai pabrėžė, kad šio lyderio pasitraukimas nėra Jungtinių Tautų leistų surengti atakų Libijoje tikslas. JAV vengia bet kokių palyginimų su 2003 metų invazija į Iraką, kurios metu buvo nuverstas šios šalies prezidentas Saddamas Husseinas.
Jau 41 metus Libijai vadovaujančiam M.Kadhafi ištikimos pajėgos buvo atkovojusios iš sukilėlių dideles teritorijas, bet koalicijos aviacijos smūgiai gali suteikti maištininkams galimybę persigrupuoti. Kita vertus, karybos analitikai sako, jog neaišku, ar opozicijai pavyks vėl sutelkti pajėgas.
„Manau, šią padėtį iš esmės turės spręsti patys libiečiai, – pabrėžė R.Gatesas. – Ar sukilėliams bus padedama iš šalies, ar ne – dar bus matyti.“
JAV Štabų vadų komiteto pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas sakė televizijai CBS, kad aviacijos misijų Šiaurės Afrikos šalyje mastas yra ribotas ir aiškus. Tačiau M.Mullenas nurodė, kad karinių veiksmų Libijoje baigtis „labai neaiški“.
Paklaustas, ar ji galėtų pakeisti pato padėtį tarp M.Kadhafi ir opozicijos pajėgų, M.Mullenas atsakė: „Nemanau, kad atsakyti turėčiau aš. Be abejo, įžvelgiu tokią galimybę“.
JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo lėktuvų atakos sustabdė M.Kadhafi šarvuotųjų dalinių puolimą prieš sukilėlių kontroliuojamą Bengazio miestą.Pasak R.Gateso, JAV nori, kad Libija liktų vieninga šalimi, pridūręs, kad jos skilimas į sukilėlių kontroliuojamą rytinę ir M.Kadhafi valdomą vakarinę dalį „būtų tikra ilgalaikio nestabilumo formulė“.
Smūgiai buvo efektyvūs. JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo lėktuvų atakos sustabdė M.Kadhafi šarvuotųjų dalinių puolimą prieš sukilėlių kontroliuojamą Bengazio miestą. Smūgiai priešlėktuvinės gynybos objektams ir radiolokatoriams sudarė sąlygas Vakarų šalių koalicijai užsitikrinti „tolygų ir tvarų“ pranašumą ore virš Libijos, palaikant neskraidymo zoną, nurodė vienas JAV pareigūnas.
JAV karinio jūrų laivyno viceadmirolas Williamas Gortney, kuris yra Pentagono Štabų vadų komiteto direktorius, sakė žurnalistams, kad naujų Libijos oro pajėgų veiksmų ir radiolokatorių signalų nebefiksuojama, o nuo koalicijos smūgių pradžios šeštadienį Libijos oro žvalgybos pajėgumai buvo smarkiai susilpninti.
Pasak B.Gortney, pavojus Bengaziui dar nelikviduotas, tačiau šiame regione M.Kadhafi pajėgos pakrikusios ir „patiria izoliaciją bei sutrikimą“ po aviacijos smūgių.
Libijos režimo atstovams pareiškus, kad per koalicijos pajėgų bombardavimus žuvo civilių žmonių, Prancūzija pareiškė neturinti tokios informacijos.
„Nėra jokios informacijos apie žuvusius civilius gyventojus, apie kuriuos būtų žinoma Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadams“, – pirmadienį televizijos kanalui „Canal+“ sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas F.Baroinas.
Britų naikintuvai nepradėjo atakos Libijoje dėl galimo pavojaus civiliams gyventojams. Didžiosios Britanijos naikintuvai „Tornado“ naktį iš sekmadienio į pirmadienį sustabdė ataką prieš Libijos priešlėktuvinės gynybos sistemas, baiminantis, kad gali nukentėti civiliai gyventojai, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.
Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvai artėjo prie taikinio, tačiau pilotai nusprendė jo nepulti, gavę informacijos apie toje vietovėje esančius civilius gyventojus, sakė kariškių atstovas generolas majoras Johnas Lorimeris.
„RAF naikintuvams „GR4 Tornado“ priartėjus prie taikinio, buvo gauta naujos informacijos, rodančios, kad numatytoje taikinio zonoje esama civilių gyventojų. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta nepanaudoti ginklų, – pridūrė kariškis. – Šis sprendimas pabrėžė Jungtinės Karalystės įsipareigojimą saugoti civilius gyventojus.“
Apie tiesioginį Estijos dalyvavimą karo veiksmuose Libijoje kalbos nėra. Apie tiesioginį Estijos dalyvavimą kariniuose veiksmuose kalbos nėra, pareiškė šalies gynybos ministras Jaakas Aaviksoo ir pridūrė, kad šioje Šiaurės Afrikos šalyje vyksta Vakarų sąjungininkų operacija.
Kalbėdamas sekmadienį Estijos televizijos „Terevisioon“ tiesioginėje ryto laidoje J.Aaviksoo paaiškino, kad Libijoje prasidėjusi karinė operacija – tai ne NATO operacija, nors Šiaurės Atlanto aljanso ir Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai svarstė šį klausimą.
„Šiuo klausimu Estija laikosi atsargaus rėmimo pozicijos, nes tai, kas vyksta už mūsų sienų, taip pat ir šis smurtas, yra ir mūsų reikalas. Taigi likti abejingais mes negalime“, – sakė J.Aaviksoo.
„Laikantis tarptautinės visuomenės pozicijos, pagal kurią M.Kadhafi turi pasitraukti, jėgos panaudojimas pateisinamas“, – pabrėžė Estijos gynybos žinybos vadovas.
Ministras pripažino, kad nors sąjungininkai Vakaruose nusprendė pradėti karinius veiksmus Libijoje civiliams gyventojams ginti, išvengti realių aukų niekada nepavyks.
Latvija pasirengusi aktyviai dalyvauti diskusijose dėl situacijos Libijoje sprendimo. Klausimas dėl NATO dalyvavimo sprendžiant situaciją Libijoje bus išspręstas artimiausiomis dienomis ar savaitėmis, ir Latvija aktyviai dalyvaus šiose diskusijose, sekmadienio vakarą pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Girtas Valdis Kristovskis.
„Daugelį domina, koks bus Latvijos vaidmuo sprendžiant Libijos klausimą. Sprendimas dėl NATO dalyvavimo bus priimtas per artimiausias dienas ar savaites. Mūsų šalis, kaip NATO narė, aktyviai dalyvaus šioje diskusijoje“, – sakoma išplatintame pareiškime su Latvijos URM vadovo nuomone.
G.V.Kristovskis pareiškė įsitikinimą, kad tarptautinės bendrijos sprendimas įsikišti buvo kompromisas tarp atsargumo ir aktyvių veiksmų būtinybės.
„Tačiau, kaip būna dažniausiai, nuomonės dėl būtinybės panaudoti karinę jėgą skiriasi. Nurodomas Irako ir Afganistano patyrimas. Ir vis dėlto šįkart nėra abejonių, kad kovo 17 dienos JT rezoliucija yra tiesioginis raginimas ir įgaliojimas nedelsiant taikyti visas turimas priemones, tarp jų – karinę jėgą, kad būtų nutrauktas smurtas prieš civilinius gyventojus Libijoje“, – pažymi jis.
V.Kristovskis taip pat pabrėžia, kad ilgalaikių problemų sprendimo ir valdžios pasikeitimo klausimus turi spręsti pati Libijos liaudis, ir viliasi, kad tai vyks taip, kaip Egipte, kur jau įvyko referendumas dėl konstitucijos pataisų.
Vokietija mato „svarias priežastis“ bijoti intervencijos Libijoje. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle pirmadienį pareiškė, kad Arabų Lygos kritika dėl tarptautinės koalicijos veiksmų Libijoje rodo, kad Berlynas turėjo „svarių priežasčių“ nerimauti dėl karinės intervencijos šioje šalyje.
„Kiekviena šalis turi pati nuspręsti, ar ji rems karinę intervenciją, ar ne“, – sakė G.Westerwelle, atvykęs derybų su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos šalių apie situaciją Libijoje ir kitose arabų valstybėse.
„Mes visuomet sakėme, kad nesiųsime karių“, – pabrėžė ministras.
„Tai nereiškia, kad esame neutralūs, kad prijaučiame diktatoriui M.Kadhafi. Bet mes įvertinome grėsmes ir matome, kad praėjus trims dienoms po to, kai prasidėjo ši intervencija, Arabų Lyga jau ją sukritikavo. Manau, matome, kad mes turėjome svarių priežasčių“, – sakė G.Westerwelle.
Belgijos parlamentą suglumino gynybos ministro žodžiai apie antžeminę operaciją Libijoje. Laikinai einančio Belgijos gynybos ministro pareigas Pieterio de Cremo pareiškimas dėl tarptautinių pajėgų antžeminės operacijos galimybės Libijoje suglumino kai kuriuo parlamentarus, pirmadienį praneša Belgijos žiniasklaida.
Belgijos gynybos žinybos vadovas sekmadienį pareiškė, kad operacija Libijoje turi trukti ilgai, ir jos tikslas – teisti M.Kadhafi Tarptautiniame baudžiamajame teisme Hagoje. Jis neatmetė antžeminės operacijos galimybės, pareikšdamas nuomonę, kad tai neprieštarauja 1973 JT Saugumo Tarybos rezoliucijai dėl Libijos.
Drauge televizijos kanalai citavo operaciją pradėjusios Prancūzijos gynybos ministro Alaino Juppe žodžius, kad kariuomenės išsilaipinimo Libijos teritorijoje nebus.
Belgijos parlamento deputatai, vienbalsiai pritarę šalies dalyvavimui tarptautinėje koalicijoje, ketina išsiaiškinti P.de Cremo žodžius.
Pirmadienį Belgija pradeda dalyvauti tarptautinėje operacijoje Libijoje su šešiais naikintuvais F-16, taip pat su 230–250 karių, kurie aptarnaus lėktuvus ir įgulas bei minų tralerį „Narcis“.
Libijos lyderio Kadhafi pajėgos traukiasi po koalicijos smūgių. Libijos vyriausybės pajėgos pirmadienį atsitraukė už 100 kilometrų nuo sukilėlių kontroliuojamo rytinio miesto Bengazio po Vakarų šalių vadovaujamos tarptautinės koalicijos oro smūgių, kurie sunaikino daug Tripolio režimo šalininkų šarvuotosios technikos.
Libijos lyderiui M.Kadhafi ištikimos pajėgos atsitraukė į strategiškai svarbų Adždabijos miestą, esantį į pietus nuo Bengazio, pakeliui palikdamos dešimtis sudaužytų tankų, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Net jeigu tektų žūti, šiandien įžengsime į Adždabiją, jeigu Dievas panorės, – sakė sukilėlių kovotojas Salmanas Maghrabi.Besitraukiančios vyriausybės pajėgos retkarčiais apšaudydavo paskui jas sekančius sukilėlius. Šimtai opozicijos kovotojų buvo susitelkę už 3–4 kilometrų nuo Adždabijos.
Mieste, per kurį eina pagrindinis kelias į rytuose esantį Tobruką, Egipto pasienį ir šiaurėje esantį Bengazį, matėsi kylantys tiršti dūmų stulpai.
M.Kadhafi pajėgos atkovojo Adždabiją praeitą savaitę, judėdamos į rytus, siekdamos numalšinti jau mėnesį vykstantį sukilimą. Vėliau jos buvo pradėjusios įnirtingą Bengazio puolimą. Tačiau šios atakos buvo nutrauktos po to, kai Prancūzijos naikintuvai kelias valandas atakavo Tripolio režimo pajėgas.
„Net jeigu tektų žūti, šiandien įžengsime į Adždabiją, jeigu Dievas panorės“, – sakė sukilėlių kovotojas Salmanas Maghrabi.
Tačiau neaišku, kaip sukilėliai, ginkluoti reaktyvinės artilerijos sistemomis „Katiuša“ ir ant sunkvežimių sumontuotais 12,7 mm kalibro priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, galėtų šturmuoti miestą, patys nesukeldami taikių gyventojų aukų.
Libijos lyderį M.Kadhafi palaikantys demonstrantai Kaire užpuolė JT vadovą. Egipto sostinėje Kaire apie 50 demonstrantų, palaikančių M.Kadhafi, pirmadienį apsupo Jungtinių Tautų (JT) vadovą Ban Ki-mooną centrinėje Tahriro aikštėje ir privertė jį pasislėpti netoliese esančioje Arabų Lygos būstinėje, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.
Protestuotojai, kurie skandavo „Šalin, šalin JAV! Libija, Libija!“, nešė plakatus ir mojavo M.Kadhafi režimo vėliava, prisiartino prie Ban Ki-moono ir 15 jo delegacijos narių, tarp kurių buvo JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir buvusi Čilės prezidentė
JT vadovas tapo vienu iš pasaulio lyderių, pastarosiomis savaitėmis aplankiusių Kairą ir Tahriro aikštę, tapusią protestų, kurie praeitą mėnesį privertė pasitraukti iš valdžios veteraną Egipto prezidentą Hosni Mubaraką, pagrindiniu židiniu.
Demonstrantams priartėjus prie JT delegacijos, įsikišo policija ir kariai, padėję pareigūnams saugiai pasitraukti. Per šį incidentą JT vadovas nenukentėjo, sakė AFP korespondentas.
M.Kadhafi nori sukviesti dalyvauti taikiose eitynėse į Bengazį šimtus tūkstančių žmonių. M.Kadhafi pareiškė, kad ketina organizuoti taikias eitynes į opozicijos šalininkų centrą – Bengazio miestą, praneša pirmadienį oficiali Libijos žiniasklaida.
Pagal M.Kadhafi sumanymą, šioje akcijoje turi dalyvauti šimtai tūkstančių jį remiančių Libijos gyventojų, taip pat keli jo šalininkai, įgalioti vesti derybas su opozicionieriais.
Bengazyje yra įsikūrusi Nacionalinė taryba, vienijanti M.Kadhafi priešininkus. Opozicija ne kartą pareiškė, kad atsisako derybų su šalies lyderiu.
Žiniasklaida pranešė apie vieno M.Kadhafi sūnaus žūtį (papildyta 15.16 val.). Italijos ir Alžyro žiniasklaida bei Libijos sukilėlių tinklaraščiai praneša, kad šeštadienį ligoninėje mirė vienas iš M.Kadhafi sūnų – Khamis Kadhafi. Pasak šių informacijos šaltinių, 32-osios specialiųjų pajėgų brigados vadas Kh.Kadhafi buvo sunkiai sužeistas, kai netoli jo nukrito ir sprogo sukilėlių lėktuvas.
Tuo tarpu šaltiniai iš M.Kadhafi aplinkos neigia Kh.Kadhafi žūtį. Vienas jų Italijos naujienų agentūrai AGI pareiškė, kad pranešimai apie Kh.Kadhafi mirtį yra „beprasmė naujiena“.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Daily Mail“ savo ruožtu pranešė, kad mirties grėsmė kilo ir pačiam M.Kadhafi. Kaip rašo laikraštis, Britanijos slaptoji tarnyba MI6 perspėjo M.Kadhafi aplinką, kad Libijos diktatorius bus likviduotas, jeigu savanoriškai neatsisakys valdžios.
„The Daily Mail“ šaltinis pareiškė, kad koalicijos pajėgos žino tikslias M.Kadhafi slėptuvės koordinates ir į jas nutaikyta sparnuotoji raketa SCALP.
Anksčiau pirmadienį Didžiosios Britanijos gynybos ministras Liamas Foxas pareiškė, kad jis duos sankciją smūgiuoti į M.Kadhafi bunkerį tokiu atveju, jeigu bus įsitikinta, kad per ataką nenukentės civiliai gyventojai.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas koalicijos pajėgų operaciją Libijoje palygino su kryžiaus žygiais, pareikšdamas, kad niekas neturi teisės kištis į politinius vidaus konfliktus iš išorės.Tuo tarpu JAV gynybos ministras R.Gatesas sakė, kad Pentagonas neplanuoja sunaikinti Libijos lyderio, o tik vykdo skrydžių draudimo virš Libijos teritorijos užtikrinimą.
„The Daily Mail“ taip pat praneša, kad taikinius Libijos teritorijoje aviacijai nurodo Britanijos specialiųjų pajėgų SAS kariai. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, sankcionavusi karinį tarptautinės bendruomenės įsikišimą į Libijos įvykius, nenumatė antžeminių pajėgų įsiveržimo į šios šalies teritoriją.
Pasak dienraščio, SAS kariai Libijos teritorijoje yra jau nuo vasario, kai tik prasidėjo masiniai neramumai šioje Šiaurės Afrikos valstybėje. Pranešama, kad jie iš pradžių rūpinosi Didžiosios Britanijos piliečių saugumu.
Vladimiras Putinas koalicijos veiksmus palygino su kryžiaus žygiais. Rusijos premjeras Vladimiras Putinas koalicijos pajėgų operaciją Libijoje palygino su kryžiaus žygiais, pareikšdamas, kad niekas neturi teisės kištis į politinius vidaus konfliktus iš išorės.
Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ ir „RIA Novosti“, V.Putinas sukritikavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, pavadindamas ją „nepilnaverte ir kenksminga“. „Ji leidžia visiems imtis bet ko, leidžia bet kokius veiksmus prieš suverenią valstybę. Tai primena viduramžišką kvietimą kryžiaus žygiui, kai kažkas kviesdavo kažką eiti į konkrečią vietą ir ką nors išlaisvinti“, – sakė Rusijos vyriausybės vadovas.
Be to, V.Putinas JAV kišimąsi į kitų šalių konfliktus apibūdino kaip nuolatinę tendenciją, „neturinčią nei sąžinės, nei logikos“. Jis priminė, kaip prezidento Billo Clintono laikais JAV bombardavo Belgradą, o George'o Busho vyresniojo ir George'o Busho jaunesniojo laikais – Iraką ir Afganistaną.
V.Putinas pabrėžė, kad Rusijos vyriausybė neužsiima užsienio politikos klausimais, tačiau jis turi asmeninę nuomonę apie įvykius Libijoje. Pasak jo, nė pagal vieną kriterijų Libijos režimo negalima pavadinti demokratine šalimi, tačiau „tai nereiškia, kad kam nors leista iš išorės kištis į vidaus konfliktą, netgi karinį, ginant vieną kurią nors pusę“.
Indija ragina nutraukti aviacijos bombardavimą Libijoje . Indijos užsienio reikalų ministras Somanahallis Mallaiah Krishna pirmadienį paragino nutraukti tarptautinės koalicijos aviacijos smūgius Libijoje, sakydamas, kad jie tik padarys daugiau žalos „nekaltiems civiliams gyventojams, užsienio piliečiams ir diplomatinėms atstovybėms“.
„Apgailestaujame, kad vyksta šie antskrydžiai“, – S.M.Krishna sakė žurnalistams Delyje, nurodė naujienų agentūra „Press Trust of India“ ir kiti kanalai.
Ministras pridūrė, kad „aviacijos smūgiai pakenks nekaltiems civiliams gyventojams, užsienio piliečiams ir diplomatinėms misijoms bei jų darbuotojams, kurių tebėra Libijoje“.
Žuvo 11 sukilėlių (papildyta 21.56 val.) Muamaro Kadhafi pajėgoms pradėjus šaudyti į minią Misratos mieste, esančiame už 214 kilometrų į rytus nuo Tripolio, žuvo mažiausiai 11 žmonių, dešimtys sužeista, pranešė sukilėlių atstovas.
„Aukų yra dešimtys, mes suskaičiavome mažiausiai 11 negyvų žmonių, kai snaiperiai nuo stogų ir vienas tankas ėmė šaudyti į demonstrantus", – pasakojo jis.
Atstovas sakė naujienų agentūrai AFP, kad M.Kadhafi ištikimos pajėgos kiek anksčiau „suvarė apie 500 žmonių į Misratos miesto centrą į mitingą, palaikantį M.Kadhafi".
Jis pridūrė, kad tuo metu „tūkstančiai Misratos gyventojų surengė demonstraciją ir prieš režimą", o tada M.Kadhafi pajėgos ėmė šaudyti.
Pasak sukilėlių atstovo, Libijos vyriausybės pajėgos nėra užėmusios Misratos, o tik „pozicijas prie kelio, kur jie turi tris tankus, taip pat snaiperius ant stogų".
Valstybinė televizija ragino Misratos gyventojus „sugrįžti į normalų gyvenimą mieste, kuris esąs išvalytas – jame nebėra ginkluotų nusikaltėlių gaujų".
Sukilėliai atmušė kelis M.Kadhafio pajėgų mėginimus vėl užimti Misratos miestą, kurį jie kontroliavo pirmosiomis sukilimo dienomis vasario viduryje.
Norvegija traukiasi iš Libijos karo. Norvegijos Karinės oro pajėgos, gynybos ministrės Grete Faremo sprendimu, pirmadienį nutraukė šešių naikintuvų F-16 misiją Libijoje ir sugrąžino juos namo.
Pasak ministrės, toks norvegų valdžios sprendimas susijęs su neaiškumais, kas vadovauja operacijoms.
Anksčiau pirmadienį Prancūzijos UR ministras Alainas Juppe pareiškė, kad „dabar kišimąsi koordinuoja Vašingtonas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Prancūzija ir Didžiąja Britanija".
Libijos sukilėliai ims Tripolį? Libijos sukilėliai, galėję atsikvėpti per užsienio pajėgų surengtus antskrydžius, pirmadienį pareiškė sieksią užimti šalies sostinę Tripolį ir nuversti M.Kadhafi.
Jie sveikina tarptautines pastangas ir veiksmus, bet sako nenorį, jog užsienio sausumos pajėgos imtų veikti šalies teritorijoje.
Vienas sukilėlių Bengazyje įsteigtos Nacionalinės tarybos narių neigė galimybę derėtis su M.Kadhafi.
„Laimei, nes dabar esame nugalėtojai, – sakė per spaudos konferenciją Abedas al-Hafeezas Ghoga. – Kadhafi režimo užgniaužimas reiškia, kad mes greitai pamatysime revoliucijos vaisius. Greit ateis laikas, kai režimas žlugs".
Pasak jo, žmonės Tripolyje ir kituose šalies vakarų miestuose pasirengę sukilti prieš M.Kadhafi.
