Didžiausių Brazilijos bankininkų darbo užmokestis jau aplenkė dirbančiųjų Niujorke ir Londone.
Čilės „LAN“ oro linijos 2010-aisiais susijungė su Brazilijos „TAM“ oro linijomis tam, kad sukurtų antras pagal dydį oro linijas pasaulyje – LATAM oro linijų grupę. Šis susijungimas net apipintas anekdotais, tačiau teigiamais – tai tik parodo, kad viso to ilgai laukta.
Lotynų Amerika visada buvo patraukli, bet dabar tai – ir gera vieta užsidirbti milijonus. Praėjusiais metais paskelbta „Deloitte“ ataskaita rodo, kad 2020-aisiais Brazilijos milijonierių namų ūkių skaičius perkops milijoną.
Karališkosios geografų draugijos diskusijoje, kurioje praėjusiais metais dalyvavo šio teksto autorius, kėlė klausimą, kam priklausys šis amžius – Azijai ar Lotynų Amerikai? Vis dėlto konkurencija čia visai nereikalinga. Santykiai yra abiems pusėms naudingi: Kinija auga, jai reikia daugiau gamtos išteklių, kurių Lotynų Amerikoje yra gausu. Beje, turtingiausias žmogus pasaulyje yra ne kinas: Carlosas Slimas yra meksikietis.
Nerimauti taip pat yra dėl ko. Ekonomikos išlieka nepakankamai diversifikuotos, pernelyg pasikliaujant begaliniu Kinijos poreikiu Lotynų Amerikos žaliavoms. Jautri politika regione perspėja apie tai, kad reikalingos reformos, kurios sušvelnintų priklausomybės riziką.
Didžiausias pavojus, kaip ir anksčiau šioje pasaulio dalyje, lieka politinis – populizmas. Venesuelos prezidento Hugo Chavezo ekonomikos nesuvaldymas diskreditavo jį pasaulio arenoje, tačiau jis išlaiko savo populiarumą šalies viduje. Nepaisant šio pavojaus, „Goldman Sashs“ prognozuoja, kad iki 2050-ųjų Brazilija ir Meksika pasaulyje bus tarp šešių didžiausių ekonomikų.
Šiuo metu JAV dėl Lotynų Amerikoje didėjančio gimstamumo dar labiau plinta ispanų kalba, kuri išstums iš dominuojančios pozicijos anglų kalbą. Lotynų Amerikos įtaka bus jaučiama visur. Ateitis priklauso Lotynų Amerikai.
CNN tekstas
