D.Trumpo pasirašytas įsakas ne tik leidžia JAV naudotis už planetos ribų glūdinčiais resursais, bet ir skelbia, kad Jungtinėms Valstijoms ieškant naudos, šaliai nereikia gauti tarptautinio pritarimo.
Spėjama, kad vienas pagrindinių tokio įsako motyvų – naudotis iškastiniu kuru Mėnulyje. Naujienų apie kosmosą žurnalistė Sarah Cruddas BBC ašikino, kad Žemės palydove apstu raketoms reikalingo kuro – vandenilio ir deguonies.
Mėnulį siekiama paversti degaline tarpplanetinėms kelionėms. Kadangi Žemės palydovas neturi atmosferos, palikti jo paviršių kur kas lengviau nei mūsų planetą, o tai reikštų, kad iš Mėnulio būtų galima skirsti kur kas toliau nei įmanoma iš Žemės.
„Pavyzdžiui važiuodami atostogauti kartu nesivežame virtuvinės kriauklės. Todėl neturėtume būti priversti vežtis kiekvieną rakandą iš Žemės, kuomet norime keliauti į kosmosą“, – paaiškino S.Cruddes.
Galimybė pasiekti iškasenas ten, kur nėra Kinijos įtakos bus itin patraukli tokiems žmonėms, kaip D.Trumpas.
Tuo metu resursai už Žemės ribų yra neišsemiami tikrąja ta žodžio prasme. Anot Sussexo Universiteto energetikos politikos profesoriaus Benjamino Sovacoolo, dėl klimato kaitos pasauliui ieškant atsinaujinančių šaltinių, už Žemės ribų esančių resursų svarba tik augs.
Akademiko teigimu, pavyzdžiui, elektromobilių varikliams reikalingas litis – itin retas ir sunkiai prieinamas elementas, daugiausia išgaunamas Kinijoje, Rusijoje ir Konge. S.Cruddes pastebi, kad Afrikoje litis išgaunamas nežmoniškomis sąlygomis.
Tarptautinė įtampa
Papildoma paskata dairytis toliau vietinio dangaus – įtempta tarptautinė situacija. BBC pastebi, kad palyginti su kitomis valstybėmis, JAV turi ribotą prieigą prie naudingųjų iškasenų.
B.Sovacoolo manymu, lenktynėse dėl resursų Jungtinės Valstijos stipriai nusileidžia Kinijai ir Rusijai. Pastaroji užima resursais itin turtingą teritoriją, o Pekinas Žemės mineralus išgauna visoje planetoje.
„Galimybė pasiekti iškasenas ten, kur nėra Kinijos įtakos bus itin patraukli tokiems žmonėms, kaip D.Trumpas“, – teigė profesorius.
Todėl savo įsaku D.Trumpas nusiuntė aiškią žinutę – JAV veiksmų kosmose neribos tarptautinė teisė. Tiesa, kokiu būdu būtų reguliuojamas kitokia žmonių veikla nėra aišku.
S.Cruddes pastebi, kad šiuo metu nei viena valstybė negali teigti esanti, pavyzdžiui, Mėnulio savininkė. Tačiau naudingoms iškasenoms taikoma jūrinė teisė – ištekliai priklauso juos radusiems
Visa tai – įmanoma dar mums esant gyviems.
Nebūtinai tolima ateitis
Nors planai išgauti išteklius už mūsų planetos ribų gali skambėti it ištrauka iš mokslinės fantastikos filmo, S.Cruddes teigia, kad bent jau reikalinga technologija šiuo metu egzistuoja.
Veiklos kosmose tempą didina privačių įmonių įsitraukimas. Šios, skirtingai nei valstybinių kosmoso tyrinėjimo programų atveju, yra suinteresuotos užsidirbti.
„Manau greitu metu matysime milžinišką Mėnulio ir asteroidų kasybos technologijų pažangą bei Marso paviršiumi vaikščiojančius žmones. Visa tai – įmanoma dar mums esant gyviems“, – aiškino S.Cruddes.
B.Sovacoolo taip pat nešykštėjo optimizmo ir pareiškė manantis, kad pirmąsias kasyklas Mėnulyje galime išvysti jau po 10-15 metų. Tiesa, pasak profesoriaus kasyklų vystymo greitis priklausys nuo tam skiriamų lėšų ir Žemėje prieinamų resursų pasiūlos.
