Kodėl elitiniai mokslininkai atmeta bandos imuniteto kūrimo strategiją?

Iš pirmo žvilgsnio logiškiau ir būti negali. Koronavirusas pavojingiausias seniems ir/arba sergantiems žmonėms, tad galėtume saugoti tik juos – lai likusi visuomenės dalis gyvena normalų gyvenimą.

Juk tai padėtų atgaivinti ekonomiką, taip pat nukristų psichologiniai įvairių apribojimų ir suvaržymų efektai. Galiausiai, virusui plintant tarp sveikųjų ir drūtųjų, jie įgytų bandos imunitetą, o tai jau būtų naudinga visiems.

Būtent tokią strategiją siūlo tarptautinė mokslininkų grupė, pasirašiusi Didžiojo Baringtono deklaraciją. Šis dokumentas – tik naujausias manevras tebesitęsiančiame idėjų, kaip kovoti su pandemija, mūšyje.

Skambi deklaracija, ambicingi siūlymai

Deklaracijoje siūloma į šalį atidėti strategijas, pagal kurias viruso plitimą stengiamasi užgniaužti iki geresnių laikų – testavimu, kontaktų sekimais, naujais vaistais, vakcinomis. Esą reikalingas visiškai kitoks požiūris.

Dokumentas buvo surašytas Amerikos ekonominių tyrimų institute, įsikūrusiame būtent Didžiajame Baringtone, miestelyje Masačusetso valstijoje. Institutas yra dešiniosios pakraipos, pasisako už mažą vyriausybės aparatą, laisvąją rinką ir plačias asmens teises.

Parašų po deklaracija, kurios autoriai yra Oksfordo universiteto teorinės epidemiologijos profesorė Sunetra Gupta, Stanfordo universiteto medicinos profesorius Jay Bhattacharya ir Harvardo medicinos profesorius Martinas Kulldorfas, – tūkstančiai.

„Twitter“ nuotr./Sunetra Gupta

Ne visi parašai autentiški – pokštininkai į sąrašus įtraukė dėl nekompetencijos pandemijos metu kritikuotą britų sveikatos apsaugos sekretorių Mattą Hancocką ir išgalvotą Trumpo universiteto atstovą „Bookerį Clownną“.

Vis dėlto apie siūlomą strategiją kalbama aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose.

Antai pirmadienį JAV sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras pareiškė, kad deklaracija įrodo, kokia „tinkama Donaldo Trumpo administracijos taktika – agresyviai saugoti silpniausius, bet leisti dirbti biuruose ir veikti mokykloms“.

Deklaracijoje teigiama, kad „tikslinio saugojimo“ būdas yra jautriausias siekiant sumažinti mirčių skaičių ir žalą visuomenei tol, kol pasieksime bandos imunitetą – kai užtektinai žmonių jau bus atsparūs virusui ir pandemija atsitrauks.

Atsimušama į realybę

Tačiau plačioje mokslininkų bendruomenėje deklaracijoje dėstomos mintys nėra rimtai vertinamos.

„Jų siūloma strategija patenka į mokslo paraštes“, – sako Oksfordo universiteto struktūrinės biologijos profesorius Jamesas Naismithas. Esą įmanomos tokios pat klaidos, kaip testavimo bei sekimo atveju – apibūdinti, ko siekiama, daug lengviau, nei tai įgyvendinti.

Sautamptono universiteto tyrėjas Michaelas Headas priduria manantis, kad deklaracija grindžiama klaidingu įsitikinimu, jog vyriausybės ir mokslininkai iki pat vakcinos atsiradimo nori laikyti žmones uždarytus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tuščios Vilniaus gatvės

„Juk dabar, kai jau turime šiek tiek žinių, kaip valdyti naujus protrūkius, daugelis intervencijų yra kur kas lengvesnės nei, pavyzdžiui, visiškas šalies uždarymas. Tokius uždarymus matėme pavasarį“, – tvirtina M.Headas.

Pažeidžiamiausių saugojimas visada buvo Jungtinės Karalystės strategijos dalis. Bet mirė daugybė žmonių slaugos namuose, daug užsikrėtė per šeimos narius – tai liudija, kad vien segregavimo neužtenka.

Jis – vienas iš daugelio mokslininkų, skeptiškai vertinančių idėją, kad pačius pažeidžiamiausius visuomenės narius galima nustatyti ir apsaugoti.

„Ši mintis labai bloga. Net įvedus labai griežtus suvaržymus buvo skaičiuojama labai daug mirčių, o labiausiai kentėjo būtent senjorai“, – teigia M.Headas. Jis priduria, kad vien Jungtinėje Karalystėje pažeidžiamais COVID-19 atveju reikėtų laikyti apie ketvirtadalį visų gyventojų.

Susirūpinęs ir Lankasterio universiteto biostatistikas Jonathanas Readas: „Pažeidžiamiausių saugojimas visada buvo Jungtinės Karalystės strategijos dalis. Bet mirė daugybė žmonių slaugos namuose, daug užsikrėtė per šeimos narius – tai liudija, kad vien segregavimo neužtenka.“

Atsparumas nėra amžinas

Kaip jau minėta, bandos imuniteto koncepcija paremta idėja, kad virusas nustoja plisti, jei pakankamai žmonių jam jau yra atsparūs.

Pandemijos pradžioje, dar prieš skelbiant suvaržymus, COVID-19 sergantis pacientas gali paskleisti virusą vidutiniškai trims kitiems asmenims. Bet jei du iš šios trijulės yra atsparūs virusui, protrūkis greitai išsivadėja.

Tačiau mokslininkams koronaviruso atveju neramu dėl to, kad niekas iki šiol nežino, kiek laiko virusui atsparus juo persirgęs žmogus. Nežinoma ir tai, kokia visuomenės dalis turi būti atspari, kad pandemija pradėtų slopti.

„Scanpix“/AP nuotr./Jungtinėje Karalystėje kuriama vakcina nuo koronaviruso

„Žinome, kad imunitetas koronavirusams ilgainiui išblėsta ir įmanoma vėl užsikrėsti. Tad pažeidžiamų visuomenės grupių tvariai neapsaugosi, kol nebus vakcinos, – sako epidemiologas Rupertas Beale'as. – Neįmanoma tiksliai nustatyti, kas pažeidžiamas, neįmanoma visiškai jų apsaugoti.“

Mokslininkai siūlo neskubėti skambiai skelbti, kad COVID-19 nekelia pavojaus jauniems ir sveikiems. Įmanomos ilgalaikės komplikacijos, kurios trukdys gyventi daug dešimtmečių.

Duomenys rodo, kad bent jau Jungtinėje Karalystėje nauji atvejai greitai iš vienos amžiaus grupės persimeta į senjorus, o tada staigiai kemšasi ligoninės ir žmonės miršta. Tad, anot, R.Beale'o, deklaraciją pasirašę mokslininkai turėtų sąžiningai pagalvoti, ką siūlo.

Dar vienas epidemiologas, Harvarde dirbantis Williamas Hanage'as, siūlomą strategiją lygina su relikvijų saugojimu per gaisrą jas sunešant į vieną kambarį, bet ne gesinant, o dar labiau kurstant liepsnas.

„Jei liepsnas už to kambario būtų galima suvaldyti, tada galbūt pavyktų užgesinti visas žiežirbas. Bet toks požiūris tik aitrina gaisrą – juk gali prasprūsti per daug žiežirbų ir liks tik pelenai“, – kalbėjo W.Hanage'as.

Galiausiai mokslininkai siūlo neskubėti skambiai skelbti, kad COVID-19 nekelia pavojaus jauniems ir sveikiems. Esą taip, mirties galimybė nedidelė, bet įmanomos ilgalaikės komplikacijos, kurios trukdys gyventi daug dešimtmečių.