Rusijoje padaugėjo sabotažo aktų, daugiausia nukreiptų prieš geležinkelius ir kariuomenę – jų kaltininkai yra nepilnamečiai.
Valdžios institucijos tvirtina, kad jaunuolius tokias operacijas vykdyti užsako „proukrainietiškai nusiteikę vadovai“ socialinės žiniasklaidos tinkluose.
Dabar valdžios institucijos naudoja propagandinius vaizdo įrašus, kad pagąsdintų jaunuosius diversantus. Įstatymo projekte numatyta, kad už sabotažą būtų galima bausti vos 14 metų vaikus. Tuo pat metu žmogaus teisių aktyvistai įspėjo, kad Rusijos saugumo pajėgos gali veikti kaip provokatoriai.
DW stebėjo keletą teisminių procesų prieš jaunuosius rusus, taip pat susisiekė su „Telegram“ žinučių programos kanalu, kuriame siūlomi pinigai už karinės technikos padegimus.
Jaunimą vilioja skrajutės su QR kodu
Nedidelis autobusas sustoja pietinio Omsko miesto gyvenamajame rajone. Iš jo iššoka šeši ginkluoti specialiojo būrio vyrai ir įbėga į namą, kur išlaužia buto duris ir randa du paauglius. Jie pargriauna juos ant grindų ir apklausia.
Šiame vaizdo įraše, kurį padarė saugumo pajėgos ir išplatino „Telegram“ kanalu, nepilnamečiai prisipažįsta padegę karinį sraigtasparnį. Jie sako, kad nežinomas asmuo per „Telegram“ jiems už tai pasiūlė 20 tūkst. JAV dolerių (18 500 eurų), tačiau pinigų jie negavo.
Buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamo terorizmo, o dabar nepilnamečiams gresia mažiausiai du mėnesiai kardomojo kalinimo.
Pasak valdžios institucijų, rugsėjo 21 d. Omsko karinėje bazėje esantis sraigtasparnis „Mi-8“ buvo padegtas Molotovo kokteiliu. Tą patį mėnesį civilinis tokio pat tipo sraigtasparnis buvo sudegintas Nojabrsko oro uoste, Jamalo-Neneco autonominėje apygardoje.
Vietoje buvo sulaikyti du jaunuoliai, kurių veidai ir rankos buvo apdegę nuo sraigtasparnio padegimo. Jie teigė, kad užsakymą įvykdyti šį nusikaltimą gavo per „Telegram“.
Jaunuoliai pasakojo, kad skrajutę su QR kodu rado savo mokyklos tualete. Pasinaudoję kodu jie susisiekė su nežinomu asmeniu, kuris už sabotažo įvykdymą pažadėjo pinigų. Žiniasklaidos duomenimis, panašių lapelių rasta keliuose Rusijos regionuose, įskaitant Volgogradą, Voronežą ir Riazanę.
„Botas“ moksleiviams, kuriems reikia pinigų
Apsimetęs moksleiviu iš Sankt Peterburgo, DW susisiekė su tokiu „Telegram“ kanalu.
Pokalbis prasidėjo automatiniu pasisveikinimu „Botas moksleiviams, kuriems reikia pinigų“. Už padegimus buvo siūlomos tokios sumos: 5000 dolerių už sraigtasparnį, 10 tūkst. dolerių už lėktuvą, 3000 dolerių už transformatorių ir 4000 dolerių už elektros linijas.
Pokalbio partneris iš karto paklausė, iš kur moksleivis atvyko ir kokie „objektai“ yra netoliese. Už karinės įrangos sunaikinimą su vaizdo įrašu kaip įrodymu asmuo netgi pažadėjo 150 tūkst. JAV dolerių, sumokėtų iš kriptovaliutų piniginės į bet kurią pageidaujamą banko sąskaitą.
Be to, pokalbio partneris davė tikslias instrukcijas, kaip objektą galima sunaikinti naudojant dujų balionėlį. Jis rašė, kad iki šiol nepavyko įvykdyti tik 10 proc. užsakymų, ir pridūrė, kad „realios bausmės“ nebus, jei jaunuosius diversantus sulaikys policija.
Pokalbio pabaigoje DW žurnalistas prisistatė vardu ir paprašė pasiaiškinti. Nepažįstamas vyras pasakė tik tiek, kad jis dirba „tam tikrai organizacijai“, kurios atstovai įsikūrę daugelyje šalių. Jis teigė, kad tikslas buvo stengtis sunaikinti kuo daugiau karinės įrangos, kuri galėtų būti panaudota prieš civilius Ukrainos gyventojus.
„Kodėl jauni žmonės? Nes jie gali būti atsakingi tik minimaliai“, – rašė nežinomas asmuo.
Kas stovi už pokalbių?
Nustatyti tokių „Telegram“ kanalų administratorių beveik neįmanoma, sakė saugumo ekspertas Michaelis Klimarevas, vadovaujantis pelno nesiekiančiai organizacijai „Interneto apsaugos draugija“. Jis sakė, kad jie manipuliuoja nepilnamečiais, kalbėdami apie „kovą su Rusijos okupantais“.
„Jie verčia vaikus daryti dalykus, kurių jie patys nerizikuotų daryti, ir griauna jų gyvenimus. Įtraukti vaikus į tokią kovą nėra drąsos požymis“, – sakė A.Klimarevas.
Rusijos žmogaus teisių iniciatyvos „NetFreedomsProject“ techninis ekspertas, nenorėjęs būti įvardytas dėl saugumo sumetimų, teigė, kad iš tiesų įmanoma nustatyti žmones ir jų buvimo vietas, pasitelkus „Telegram“ valdymą.
„Tai vienintelis būdas išsiaiškinti, kas slepiasi už „Telegram“ pokalbių – ar jie yra užsienyje, ar provokatoriai pačioje Rusijoje“, – sakė ekspertas.
Daugiau nei 550 asmenų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sabotažą, padegimus
Rusijos savanorių korpusas, kurį sudaro Ukrainos pusėje esantys Rusijos piliečiai, savo „Telegram“ kanale pateikia kelis vaizdo įrašus, kuriuose rodomi sabotažo veiksmai prieš Rusijos geležinkelių sistemą. DW pakalbino grupei artimą asmenį, kuris primygtinai reikalavo likti anonimu.
Jis sakė, kad nepilnamečių ir mėgėjų dalyvavimas sabotažuose yra prieštaringai vertinamas klausimas grupėje.
„Profesionalas yra gerai pasiruošęs ir žino, į ką įsitraukia“, – sakė jis. Tačiau, pasak jo, žmonės, kurie verbuoja nepilnamečius, mato tai kaip pigų ir tikslingą būdą greitai pasiekti tikslus naudojant gaisrus. Jis užsiminė, kad „Telegram“ kanalais gali naudotis ir slaptųjų tarnybų agentai, norėdami įvilioti jaunuolius.
Žmogaus teisių projekto „Avtozak LIVE“ duomenimis, už sabotažą ir padegimus prieš Rusijos kariuomenės verbavimo biurus teisiama daugiau kaip 550 žmonių. Konkrečių duomenų apie nepilnamečius šis projektas neturi.
Projektas OVD-Info praneša, kad nuo invazijos pradžios Rusijoje už sabotažą įkalinimo bausmės skirtos mažiausiai 28 žmonėms. Pagal Rusijos įstatymus už tokius atvejus vyresniems nei 16 metų asmenims gali būti skiriama 10-12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiuo metu jauni įtariamieji sabotažu kaltinami „teroristiniais“ nusikaltimais, sakė tyrimų centro SOWA vadovas Aleksandras Verchovskis. Jis teigė, kad Sankt Peterburge du 14-mečiai buvo nuteisti dvejiems ir ketveriems metams kalėjimo už tai, kad padegė retransliatoriaus dėžutę. A.Verchovskis sakė, kad statistikos apie tokius atvejus, deja, nėra, nes dokumentai nėra viešai prieinami. Šiuo metu Rusijos parlamentas svarsto įstatymo projektą, pagal kurį amžiaus riba, nuo kurios galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sabotažą, būtų sumažinta iki 14 metų.
Žmogaus teisių projekto „Pirmasis departamentas“ (Perviy otdel – rus.) teisininkas Jevgenijus Smirnovas sakė, kad kaltinimas dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje arba valstybės išdavyste gali būti pareikštas, jei tyrėjai mano, kad sabotažo aktas buvo įvykdytas Rusijos laisvės legiono ar kitos Rusijoje uždraustos organizacijos užsakymu. Tai reikštų dar griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, nurodė jis.
Nors Rusijos valdžios institucijos skiria griežtesnes bausmes ir mažina amžiaus ribą, nuo kurios galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pasak J.Smirnovo, jos nepanaikina sabotažo aktų priežasties – karo prieš Ukrainą. „Nesitikiu, kad baudžiamojo persekiojimo atvejų sumažės, kol nesibaigs konfliktas“, – sakė jis.
