Tačiau, „Laisvosios Europos radijo“ kalbintų analitikų teigimu, Rusija gali pasinaudoti šiuo JAV išpuoliu prieš savo sąjungininką Iraną, jei jis padarys žalos strateginei Vašingtono partnerystei su JAV sąjungininkais Europoje.
Be to, konflikto eskalavimas gali suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui puikią progą pademonstruoti lyderystę, jei jis imsis tarpininko tarp JAV ir Irano vaidmens.
„V.Putinui patiktų tarpininko vaidmuo, kad sumažėtų įtampa ir kad sustiprėtų jo įvaizdis Vakaruose“, – sako Jonathanas Katzas „German Marshall Fund“ Vašingtone analitikas.
Generolas Qasemas Soleimani, kuris buvo Irano revoliucinės armijos korpuso elitinių Kudso pajėgų vadas, buvo nužudytas JAV oro atakos kaimyniniame Irake metu sausio 3 d. Kelios dienos prieš tai Irano remiami demonstrantai užpuolė JAV ambasadą Irako sostinėje Bagdade.
JAV Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo vėliau teigė, kad Q.Soleimani buvo nužudytas siekiant išvengti „grėsmės“ amerikiečių gyvybėms. Kokia tai grėsmė, jis neįvardino.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad JAV išpuolis „grubiai pažeidžia“ tarptautinę teisę. Rusijos Krašto apsaugos ministerija JAV išpuolį pavadino „trumparegišku“ ir tvirtino, kad jis atves prie dar didesnių neramumų regione.
JAV sąjungininkai Europoje, kurie apie planuojamą ataką iš anksto įspėti nebuvo, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šio smūgio regione, kuriame išgaunama reikšminga dalis visame pasaulyje suvartojamos naftos.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Massas teigė, kad nors Iranas atliko seriją „pavojingų provokacijų“, JAV atsakas „tikrai neprisidėjo prie įtampos mažinimo regione“.
Jungtinės Karalystės šešėlinė užsienio reikalų sekretorė Emily Thornberry iš opozicinės Leiboristų partijos sukritikavo JAV preizdento Donaldo Trumpo veiksmus Irane ir jo operaciją prieš Q.Soleimani.
„Dvejus metus aš perspėjau dėl to, kaip Trumpas neatsargiai žengia link karo su Iranu. Praėjusios nakties išpuolis parodė, kad mes prie to priartėjome dar labiau“, – sakė E.Thornberry.
D.Trumpas supykdė Europos valstybių vadovus, 2018 m. pasitraukdamas iš branduolinio susitarimo su Iranu, kurį pasirašė jo pirmtakas Barackas Obama. Šiuo susitarimu Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais už sankcijų palengvinimą.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija, Vokietija, Kinija ir Europos Sąjunga taip pat pasirašė susitarimą. Vėliau 2018 m. D.Trumpas vėl pradėjo skelbti sankcijas Iranui, kas prisidėjo prie šalies ekonomikos problemų.
J.Katzo teigimu, tai, kad D.Trumpas nepranešė partneriams Europoje apie būsimą išpuolį, buvo „Putino pergalė ta prasme, kad transatlantinė partnerystė vėl susilpnėjo“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Q.Suleimani nužudymo paskambino V.Putinui. Abu valstybių vadovai išreiškė susirūpinimą dėl JAV smūgio. Taip pat E.Macronas ir V.Putinas aptarė situaciją Sirijoje bei Libijoje ir dvišalius valstybių santykius.
E.Macronas siekia pagerinti Europos ir Rusijos santykius. Rusija – vienas didžiausių ES prekybinių partnerių.
Briuselis drauge su Vašingtonu 2014 m. paskelbė sankcijas Rusijai dėl šios veiksmų Ukrainoje, tarp jų ir Krymo aneksijos. J.Katzo teigimu, JAV ir Europai vis dažniau nesutariant įvairiose srityse, ir ryžtą išsaugoti sankcijas Rusijai tokie nesutarimai mažins.
Dėl Krymo okupacijos 2014 m. ir paramos separatistams Donbaso regione Rusija buvo izoliuota Vakarų. Vašingtonas ir Briuselis drauge dar 2014 m. Rusiją išmetė iš G8 klubo.
Tačiau Rusijos karinė intervencija Sirijoje, remiant prezidentą Basharą al Assadą, privertė Vakarų šalių lyderius susėsti prie derybų stalo su V.Putinu, kad būtų aptartas kelias link taikos pilietinio karo krečiamoje valstybėje.
Kremlius ir Teheranas pasižymi glaudžiais ryšiais. Įtampai tarp JAV ir Irano kylant, V.Putinas vėl gali tapti svarbiu žaidėju.
„V.Putinas ieško būdų, kaip jis galėtų vaidinti svarbų vaidmenį ir parodyti, kad nėra diplomatiškai izoliuotas. Jei jis matys galimybę, kaip gali padėti išmaneveruoti iš didelės krizės Vidurio Rytuose, jis bandys tai padaryti. Jei galės tai padaryti vėl integruodamasis į Europą – dar geriau“, – sako Paulas Stronskis, Rusijos analitikas JAV įsikūrusiame analitiniame centre „Carnegie Endowment for International Peace“.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei perspėjo apie „žiaurų kerštą“, kuris laukia JAV. Koks jis bus ir ar bus – dar neaišku.
„Jei kas nors gali sustabdyti šią situaciją nuo tolimesnio blogėjimo, Rusija tikriausiai yra geriausioje padėtyje tai padaryti“, – sako Jeffas Mankofas, Rusijos analitikas Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone.
Parengta pagal „Laisvosios Europos radiją“.
