M.Pompeo antradienį CNN teigė turįs žinių, kad N.Maduro iš krizės apimtos šalies ketino bėgti į jį remiančią Kubą, tačiau Maskva Venesuelos prezidentą perkalbėjo. Paprašyta pakomentuoti, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad tokie JAV valstybės sekretoriaus teiginiai – „informacinio karo dalis“, „melagingos naujienos“.
Antradienį telefoninio pokalbio metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas M.Pompeo sakė, kad Vašingtono kišimasis į Venesuelos reikalus „buvo rimčiausias tarptautinės teisės pažeidimas“.
Pasak Rusijos URM, jei JAV Venesueloje tęs tokius „agresyvius žingsnius“, sulauks „rimčiausių pasekmių“.
JAV ir didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės palaikant J.Guaido, o Rusijai remiant N.Maduro, tarp šalių kyla įtampa.
Rūpi naftos pinigai
„The Washington Post“ rašo, kad Maskva suinteresuota N.Maduro buvimu valdžioje dėl finansinių priežasčių. Pernai laikraštis rašė, kad Rusijai priklauso nemaža dalis Venesuelos naftos telkinių – juos N.Maduro režimas per pastarąjį dešimtmetį iškeitė į paskolas ir finansinę paramą.
Be to, Venesuela perrašė beveik pusę „Citgo“ – jai priklausančios naftos kompanijos, veikiančios JAV – akcijų Rusijos valstybinei naftos kompanijai „Rosneft“ mainais už 1,5 mrld. dolerių (1,3 mrld. eurų) paskolą.
Pasak tyrimų centro „Kennan Institute“ analitiko Matthew Rojansky, dabar Rusija nerimauja dėl 20 mrld. dolerių (17,85 mlrd. eurų) vertės nuosavybės, kurią galėtų prarasti pasikeitus Venesuelos valdžiai. Savo ruožtu JAV tikina, kad to nebus.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro Amerikų programos analitikas Moises'as Rendonas teigė, kad yra manančių, jog paskolos, remiantis Venesuelos įstatymo viršenybės principu, yra neteisėtos, nes jų nepatvirtino opozicijos kontroliuojama Nacionalinė Asamblėja.
„Jie nori išlikti Venesueloje ne tik šiandien, bet ir rytoj, – apie Rusijos interesus kalbėjo M.Rendonas. – Jie nori įsitikinti, kad gaus savo pinigus, kad jų investicijos yra apsaugotos.“
Kubos ir Rusijos kaimynių klausimas
„The Washington Post“ rašo, kad D.Trumpo administracija itin stiprią poziciją dėl Venesuelos turi ir todėl, nes priešinasi komunistinei Kubai, remiančiai N.Maduro režimą.
Jei JAV priešinimasis N.Maduro yra JAV priešinimosi Kubai tęsinys, vadinasi, istorija kartojasi? Kai D.Trumpo administracija atšaukė Baracko Obamos politiką, skirtą sušvelninti santykius su Kuba, pastaroji ėmė gręžtis į seną Šaltojo karo sąjungininkę Rusiją.
Tačiau istorines paraleles su Šaltojo karo laikotarpiu, ypač 1962-ųjų Kubos raketų krize, reikėtų vesti atsargiai. M.Rendonas pažymi, kad Rusija Venesueloje nėra dislokavusi branduolinių kovinių galvučių, o pasaulis nebėra susiskaldęs tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Karibų krizė: tik per atsitiktinumą išvengta branduolinio susinaikinimo
„Ko gero, efektyviau yra turėti plačią koaliciją“, – sakė M.Rendonas. Pasak jo, JAV galėtų kreiptis į Braziliją, Kolumbiją, Argentiną ir Peru, kad jos reikalautų Rusijos atsitraukimo.
„The Washington Post“ rašo, kad Venesuela Rusijai rūpi ir dėl savo pačios kaimynių.
„Įsitraukimas Venesueloje suteikia Putinui galimybę įžeisti JAV“, – rašo Naujosios Amerikos saugumo centro Transatlantinio saugumo programos direktorė Andrea Kendall-Taylor.
„Žvelgiant iš Putino perspektyvos, atsidurti Vašingtono galiniame kieme reiškia atkeršyti JAV už tai, kad ji kišasi į reikalus netoli Rusijos sienų“, – sakė ji, turėdama omenyje NATO ekspansiją buvusiose sovietinėse respublikose ir JAV paramą revoliucijoms Sakartvele bei Ukrainoje.
Libijos ir Sirijos pamokos
Pasak M.Rojansky, norint suprasti įtampą dėl Venesuelos, svarbu atsigręžti į Siriją ir Libiją.
2011 metais NATO vadovaujama koalicija padėjo sukilėliams nuversti Libijos lyderį Muamarą Kadhafi. „Libijos atvejis rodo, ko būtent labiausiai bijo Rusija – jei ji nieko nedarys, Amerika pasinaudos karine galia, kad nuverstų Maskvai draugišką režimą“, – rašo jis.
M.Rojansky rašo, kad pareigūnai Maskvoje nerimauja, jog Vašingtonas prisideda prie Rusijai palankių režimų nuvertimo visame pasaulyje: baiminasi, kad galiausiai patys taps JAV taikiniais.
„Rusija priešinasi Maduro režimo nuvertimui ir todėl, kad tokį žingsnį labai stipriai remia JAV, ir todėl, kad tai būtų nepriimtinas precedentas, kurį būtų galima panaudoti Rusijoje ir jai artimose Eurazijos valstybėse“, – rašo analitikas.
Iš dalies todėl Rusija taip remia Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimą. Anot M.Rojansky, Maskva iš Libijos atvejo pasimokė, kad Vakarams įsikišus diktatoriaus likimas gali būti labai liūdnas – nuverstas M.Kadhafi neužilgo buvo nužudytas. Vis dėlto, Rusija pasimokė ir iš Sirijos.
„Sirijos modelis sufleruoja, kad dėl pakankamai nedidelių karinių įsipareigojimų ir greitos diplomatijos, Maskva gali ne tik užkirsti kelią tokiam rezultatui, bet ir užsitikrinti didžiulius svertus vietos vyriausybėje“, – rašo jis.
Panašu, kad Rusija negali kautis Venesueloje taip, kaip kaunasi Sirijoje: Venesuela – labai toli, be to, Rusija yra įsitraukusi į konfliktus kitose šalyse.
„Tačiau ji pakankamai lengvai gali padaryti kažką, kas sustiprins jos derybinę poziciją ir su Vašingtonu, ir su Venesuelos partijomis. Pavyzdžiui, galėtų nusiųsti (į Venesuelą) aukšto rango generolą ir kelis lėktuvus su pajėgomis bei technika“, – rašo M.Rojansky.
Nelaukiamos ir JAV
Vis dėlto, venesueliečiai JAV taip pat nelaukia išskėstomis rankomis – prieš šios šalies intervenciją pasisako net N.Maduro priešininkai.
To priežastis – ilga JAV intervencijų Lotynų Amerikoje istorija. Istoriko Johno Coatswortho skaičiavimais, per pastarąjį šimtmetį Jungtinės Valstijos dalyvavo, tiesiogiai arba netiesiogiai, nuverčiant daugiau nei 40 režimų šioje pasaulio dalyje.
„Būtent JAV intervencijos Lotynų Amerikoje istorija yra tokia, kad, rodos, visad sukelia blogesnes pasekmes nei pirminė problema, kuri buvo svarbi Amerikos interesams“, – npr.org sakė Johnas Feeley, buvęs JAV ambasadorius Panamoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl net N.Maduro priešininkai nenori JAV intervencijos Venesueloje
