Kaip pirmadienį pranešė CNN, NATO pareigūnai tiki, kad grupuotės „al Qaeda“ lyderis O.bin Ladenas slepiasi kažkur Šiaurės Vakarų Pakistane, tuo tarpu M.Omaras migruoja tarp Kuetos miesto Vakarų Pakistane ir Karačio pietinėje šalies dalyje. Turint omenyje, kad vien Karačyje gyvena 18 mln. gyventojų, akivaizdu, kad pasakymas, jog ieškomiausi pasaulyje asmenys slepiasi „kažkur tame regione“, tikrai nėra pats tiksliausias slaptaviečių nurodymas, rašo CNN.
Jei CŽV ir kitos Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos būtų privačios įmonės, kurioms lygiai taip pat chroniškai nepavyktų įgyvendinti vienos iš esminių misijų, jų akcininkai būtų jau seniai pakėlę skandalą, atleidę darbuotojus, o įmonių akcijų vertė būtų nukritusi iki faktiškai nulinės. Tačiau su slaptosiomis JAV tarnybomis viskas vyksta atvirkščiai: lėšos, skiriamos JAV specialiosioms institucijoms, vis didėja, nors beveik milijonas amerikiečių turi leidimus susipažinti su slapčiausiais dokumentais.
Kokią pridėtinę vertę suteikia leidimas susipažinti su įslaptinta informacija? Nedidelę, sprendžiant iš dešimčių tūkstančių slaptųjų dokumentų apie karą Afganistane, kuriuos šių metų liepą paviešino „WikiLeaks“. Galbūt vienintelis nustebinęs dalykas, susijęs su šiuo masiniu įslaptintų duomenų paviešinimu, buvo tai, kaip mažai visus nustebino, kas parašyta įslaptintuose dokumentuose. Juose pateikiamos informacijos turinys realiai paprastam skaitytojui ir taip buvo puikiai žinomas iš viešumoje publikuotų straipsnių: kai kurie Pakistano kariuomenės elementai gali remti Talibaną.
CŽV dabar labiau primena buhalterių bendrovę nei žvalgų agentūrą, kaip kad dažnai įsivaizduojama.Maža slaptųjų tarnybų pasaulio paslaptis – daug dalykų, kuriuos svarbu žinoti, išties net nėra slapti. O.Bin Ladenas karą Jungtinėms Valstijoms per CNN televiziją paskelbė 1997 metais, dar sykį tai pakartojo po metų televizijoje „ABC News“. Netrukus šiuos grasinimus „al Qaeda“ įrodė įvykdydama išpuolius prieš dvi Jungtinių Valstijų ambasadas Afrikoje.
2001 m. vasarą O.bin Ladenas ir kiti svarbūs teroristų tinklo vadai davė interviu Artimųjų Rytų transliavimo korporacijai, kuriame labai aiškiai užsiminė planuojantys didžiulį išpuolį, nukreiptą prieš amerikiečius, rugsėjo 11-ąją. Kai prezidentui George'ui W.Bushui likus mėnesiui iki šios tragedijos CŽV pranešė, kad O.bin Ladenas turėjo intencijų užpulti Jungtines Valstijas, jam buvo pranešta, kas ir taip buvo labai akivaizdu ir viešai deklaruojama visam pasauliui.
Panašiai ir dabar su „al Qaeda“ susijusios grupės, kaip, pavyzdžiui, Talibanas, nuolat paviešina vaizdo įrašų ir įvairių tekstų, kuriuose išdėsto savo doktrinas, strategijas ir savo išpuolius bei taktiką. Visą šią informaciją galima nesudėtingai rasti internete.
Konfliktas su „al Qaeda“ ir jos sąjungininkais iš esmės yra pirmasis karas, kuris vyksta atvirai skelbiant informaciją apie savo ketinimus. Šis karas yra kardinaliai priešingas nei, tarkim, itin įslaptintas Kremliaus elgesys per šaltąjį karą. Vis dėlto JAV slaptosios tarnybos tebesielgia taip, tarsi kovotų su pasauline galia, o ne su džihadistų tinklais.
Viso to rezultatas – CŽV dabar labiau primena buhalterių bendrovę nei žvalgų agentūrą, kaip kad dažnai įsivaizduojama. Ir tokia agentūros transformacija neįvyko be priežasties. Darbuotojų atranka CŽV ir kitose specialiose institucijose paremta nuodugnia asmens patikra, kuri po Rugsėjo 11 d. teroro išpuolių dar sustiprėjo. Iš esmės įdarbinimo slaptosiose tarnybose principui didžiulę įtaką padarė šaltojo karo palikimas – t. y. tikėjimas, kad supervalstybės priešininkas, turintis daugybę pinigų, gali priešininko šalyje rekrutuoti savo šnipus ir informatorius.
Tačiau „al Qaeda“ neturi galimybės nusipirkti šnipų Amerikos slaptosiose tarnybose. Negana to, šiam teroristų tinklui ir jo sąjungininkams iki šiol nepavyko rekrutuoti savo žmonių nė vienoje kitoje Jungtinių Valstijų valdžios institucijoje.
Vis dėlto norintiems tapti Amerikos slaptųjų tarnybų darbuotojais dabar tenka susidurti su didelėmis problemomis, jei šie žmonės turi artimųjų arabų šalyse ar yra praleidę kiek nors laiko tokiose valstybėse kaip Pakistanas. Tačiau juk būtent tokios patirties asmuo turi turėti norėdamas tapti geru žvalgu. T. y. mokėti kelias kalbas, būti susipažinęss su kurios nors svarbios šalies kultūra ir pan.
Priešingai nei CŽV, jos pirmtakė Strateginių tyrimų valdyba įdarbindavo dvikalbius agentus, gerai pažįstančius Europos kultūrą. Šie labai rizikuodavo, kad įgyvendintų efektyvias operacijas nacių okupuotoje Europoje. Dabar šie narsūs vyrai ir moterys į CŽV paprasčiausiai nepakliūtų dėl biografijos.
Po Rugsėjo 11 d. išpuolių CŽV pradėta daugybė reformų, tačiau visos jos užgožė svarbiausią klausimą, į kurį amerikiečiai labai tikėjosi, kad bus netrukus atsakyta: kur yra O.bin Ladenas? Panašu, kad į šį klausimą atsakyti galima tik pasitelkus senamadišką šnipinėjimą.
Puikus pavyzdys to, kaip neapgalvotai priimami sprendimai, – 2009 m. nepavykęs tinklo „al Qaeda“ užmojis susprogdinti civilių lėktuvą, turėjusį nusileisti Detroite. Šį sumanymą turėjo įgyvendinti elitinį universitetą Londone baigęs nigerietis Omaras Faroukas Abdulmutallabas.
Teroro išpuolis nepavyko, tačiau po jo JAV prezidento Baracko Obamos administracija pabrėžė, kad pagrindinė spraga, neleidusi laiku išsiaiškinti „al Qaeda“ ketinimų, buvo nepakankamas specialiųjų tarnybų dalijimasis svarbia informacija. Rezultatas: spec. tarnybose įdarbinta dar daugiau analitikų. Tačiau tai iš esmės buvo klaidinga problemos diagnozė. Slaptųjų tarnybų bendruomenė yra pertekusi analitikų. Nors tikslus jų skaičius įslaptintas, yra logikos manyti, kad tokių analitikų Jungtinėse Valstijose yra dešimtys tūkstančių. Tačiau šaliai reikia ne daugiau analitikų, o daugiau žmonių, galinčių sėkmingai įgyvendinti žvalgybos užduotis.
Jei CŽV būtų turėjusi savo šnipą tinklo „al Qaeda“ padalinyje Saudo Arabijos pusiasalyje, išsilavinusio nigeriečio iš Londono pasirodymas atokiose Jemeno dykumose, kur slepiasi „al Qaeda“ nariai, būtų kažkas, į ką šis šnipas būtų atkreipęs dėmesį kaip į labai svarbų momentą. Tačiau tokio savo agento JAV neturėjo.
Taigi ką būtų galima padaryti? Pirmiausiai CŽV turėtų būti priversta atsiskaityti, keliems jos agentams pavyko prasiskverbti iki džihadistų grupių, tarp kurių ir „al Qaeda“. Tai išties daug paprastesnė užduotis, nei gali atrodyti stebint iš šalies. Bedarbiui Amerikos ispanakalbiui Bryantui Nealui Vinui, atsivertusiam į radikalųjį islamą, vos po kelių mėnesių, praleistų Pakistane, pavyko įžengti į „al Qaeda“ kovotojų stovyklą, kur jis buvo ruošiamas pulti amerikiečių bazes Afganistane. Visa tai vyko praėjus septyneriems metams po Rugsėjo 11-osios.
Be to, jei CŽV nepavyktų pateikti įrodymų, kad jos agentams pavyksta prasiskverbti iki „al Qaeda“ ir kitų, su šiuo tinklu siejamų organizacijų, jai turėtų būti sumažintos skiriamos lėšos. Be to, prezidentas B.Obama turėtų paskirti asmenį, kurio pagrindinis darbas būtų rasti O.bin Ladeną ir kuris galėtų koordinuoti su šiuo tikslu susijusių JAV institucijų veiksmus.
Galiausiai turėtų būti reformuota asmenų, norinčių įsidarbinti specialiosiose JAV tarnybose, atrankos sistema. Kad į šias institucijas galėtų patekti žmonės, turintys praktinės darbo patirties tam tikruose regionuose, taip pat turintys kalbinių sugebėjimų. Kad šie žmonės galėtų būti infiltruoti į džihadistines teroristų grupuotes ir pagaliau atliktų savo darbą.
