J.Bideno tiesmukumas yra ir gera, ir bloga savybė. Jam tai kenkia, nes dėl tokios jo savybės nemažai žmonių jo rimtai nevertina kaip viceprezidento ir kaip galimo kandidato į JAV prezidentus. Geroji palaido liežuvio pusė yra tokia, kad leidžia jam prasimušti pro visą verbalinį rūką ir pereiti tiesiai prie tiesos. Šia prasme J.Bideno skubi kelionė į Varšuvą ir Vilnių bei susitikimas su Vidurio Europos lyderiais yra puikus žmogaus ir jam patikėtos misijos sutapimas.
J.Bidenas antradienį apsilankė Varšuvoje, žinoma, tam, kad pabrėžtų JAV įsipareigojimus NATO sąjungininkėms, išsigandusioms Rusijos ekspansijos Ukrainoje. Įšokęs į viceprezidentinį lėktuvą („Air Force Two“) J.Bidenas patikino išsigandusius europiečius, kad Vašingtonas laikysis NATO įsipareigojimų ir rems bet kurią užpultą narę – lygiai kaip NATO padėjo JAV po Rugsėjo 11-osios.
Nors amerikiečiai dažnai J.Bideną laiko maloniu dėdule arba kvaileliu, tačiau Vidurio Europoje jo reputacija solidesnė. Jis spaudė NATO plėtros klausimą – anuomet prieštaringą reikalą, kuris dabar neabejotinai leidžia lenkams, estams, latviams ir lietuviams ramiau miegoti.
Žinoma, užkulisiuose tarp J.Bideno ir Lenkijos bei Baltijos lyderių verda ginčai, kiek tiksliai paramos duos JAV. Kol kas viskas apsiribojo kelių lėktuvų perkėlimu arčiau grėsmingosios Maskvos. Sąjungininkai neabejotinai prašys Vašingtono peržiūrėti 2009-aisiais palaidotą priešraketinių sistemų įkurdinimo Lenkijoje ir Čekijoje planą. Tačiau šiuo metu svarbiausia tiesiog palaikyti europiečius už rankų ir patikinti, kad 5-asis NATO sutarties punktas yra šventas. Mažai tikėtina – bent visi viliasi – kad Rusija atsirieks Balkanų ar Lenkijos gabalą, nors jos veržimasis toliau į rytų Ukrainą jau nebėra toks neįsivaizduojamas kaip prieš kelias savaites. Tačiau dabartinės misijos tikslas yra ne tiek ginti Varšuvą, kiek užkirsti Rusijai kelią tolesnei invazijai į Ukrainą.
Pirmoji J.Bideno diena Vidurio Europoje, rodos, praėjo gerai. Po Lenkijos ir „Solidarumo“ vėliava viceprezidentas užkabino visas reikiamas stygas: „Mums tęsiant diskusijas, pone prezidente, noriu aiškiai jums ir visiems mūsų sąjungininkams regione pareikšti, kad mūsų įsipareigojimas kolektyvinei gynybai, išdėstytas 5-ajame straipsnyje, išlieka tvirtas kaip geležis. Jis nėra kvestionuojamas. Jis geležinis.“
Nors amerikiečiai dažnai J.Bideną laiko maloniu dėdule arba kvaileliu, tačiau Vidurio Europoje jo reputacija solidesnė. Jis buvo sakalas per dešimtojo dešimtmečio Balkanų karus, kai vadovavo Senato Užsienio reikalų komitetui – už tai jis sulaukė daug aplodismentų Europoje ir priešiškumo Maskvoje. Jis taip pat spaudė NATO plėtros klausimą – anuomet prieštaringą reikalą, kuris dabar neabejotinai leidžia lenkams, estams, latviams ir lietuviams ramiau miegoti. J.Bidenas nesusilaikė antradienį Varšuvoje nepaminėjęs šio fakto.
Verda daug ginčų, kaip kilo Ukrainos krizė ir ar JAV galėjo ką nors padaryti, kad užkirstų jai kelią. Amerikos konservatoriai bandė kaltę dėl V.Putino ekspansijos sukrauti B.Obamai – kaltindami tuo, kad jo sprendimai dėl Bengazio ar atsargi laikysena Sirijos cheminių ginklų klausimu uždegė V.Putinui jei ne žalią šviesą, tai bent geltoną. Visa tai tikrai nepagerino padėties, nors sunku įsivaizduoti, kad JAV būtų galėjusi sustabdyti V.Putiną, kai jo statytinis buvo išvytas iš Kijevo.
Galima kritikuoti J.Bideną ir jo vaidmenį B.Obamos užsienio politikoje. Tačiau kad ir kaip kilo ši tarptautinės politikos krizė, šis tiesmukas, kartais nesivaldantis ir už NATO plėtrą kovojęs viceprezidentas šiuo metu yra daug tinkamesnis žmogus jai spręsti nei santūrus prezidentas, kurio viešus perspėjimus ir privačius skambučius Kremlius lengvai ignoravo.
Kol kas J.Bideno pareiškimai kelionės metu taip pat buvo santūrūs. Tačiau greičiausiai tai pasikeis per ateinančias dienas – o putinizmo laikais tai yra gerai. Mandagybių laikas baigėsi.
