Kaip anksčiau portalui LRT.lt yra teigęs politologas Ramūnas Vilpišauskas, JAV politika ir rinkimų kampanijos skiriasi nuo daugelio Europos šalių, nes Amerikoje negatyvi agitacija, nukreipta prieš konkurentus, yra labiau pastebima ir toleruojama galiojančiu įstatymu.
Savo ruožtu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Vincentas Vobolevičius teigia, jog Europoje angliško stiliaus demokratija esą taip pat turi daug šou elementų. „Jei naktį kas nors prastai miega, gali įsijungti britų parlamento debatus – turės gero humoro“, – siūlo politologas.
Amerikoje negatyvi agitacija, nukreipta prieš konkurentus, yra labiau pastebima ir toleruojama galiojančiu įstatymu.
Pasak V.Vobolevičiaus, Amerika pasižymi tuo, kad prezidentinė demokratija joje išsiskiria gan žema partine disciplina. Tad norėdamas tapti šalies galva, turi laimėti rinkimus pats ir būti ryškia asmenybe.
„Partijos pagalba naudinga, bet partijos turi griežtą discipliną. Kai partija kalba pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, tai kartais gali ir kenkti. Pavyzdžiui, vyksta pirminiai prezidento kampanijų rinkimai, o po to – bendrieji. Pirminiuose apeliuojama į vieną rinkėjų grupę – savo partijos rinkėjus. Per bendruosius rinkimus turi slinktis į centrą ir kreiptis į neapsisprendusį rinkėją. Tokiu atveju kandidatas turi pademonstruoti gebėjimą judėti nuo kairės iki dešinės. Jei būtų prikaustytas prie partijos, tokio manevro laisvės jis neturėtų“, – kalbėdamas LRT.lt aiškino ISM lektorius.
Būtent dėl to esą rinkimuose JAV galima išvysti charizmatiškų ir spalvingų asmenybių. Pavyzdžiui, Ronaldas Reaganas buvo aktorius, Barackas Obama – mažai patirties turintis senatorius iš Ilinojaus. „Nekalbant apie tokias asmenybes, kaip Sarah Palin, kuri, nors formaliai buvo gubernatorė, dažnai buvo kritikuojama kaip neturėjusi pakankamos patirties“, – pridūrė V.Vobolevičius.
Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus taip pat teigia, kad nepriklausomų rinkėjų palenkimas vyksta apibrėžiant oponentus: „Labai įspūdingas pavyzdys, kaip per negatyvias reklamas iš esmės buvo sunaikinta rinkimų kampanija, vyko 1988-aisiais. Tuomet į JAV prezidentus kandidatavo George'as H.W.Bushas ir Masačiusetso valstijos gubernatorius Michaelas Dukakis. Jis buvo apibūdintas kaip Masačiusetso liberalas, ir ta pravardė jam krito.
D.Trumpas kiekvieną savo rinkimų kampanijos oponentą stengiasi anksti apibrėžti ir apibūdinti. Tarkime, „Meluojanti Hillary“, mažasis Marco Rubio, silpnas Jebas Bushas. Tai veikia, jei sugebi žmonėms prilipinti pravardę. Lygiai taip pat H.Clinton per savo kampanija stengiasi apibrėžti, kad D.Trumpas turi kažkokių psichinių problemų, jo temperamentas yra netinkamas būti JAV prezidentu ir būti prileistam prie branduolinio mygtuko. Tai yra efektyvu“, – apibendrino M.Katkus.
Amerikiečiai iki šiol labai skeptiškai žiūri į bet kokį centrinės valdžios bandymą paaiškinti, ką jiems reikia daryti. Tuo paremta visa Amerikos ir respublikonų partijos ideologija.
„Super PAC“ gali leisti tokią reklamą, kokią nori
Pasak viešųjų ryšių eksperto M.Katkaus, Amerika – liberali valstybė, kurioje labai daug dalykų traktuojami kur kas laisviau nei Europos šalyse. „Reikia prisiminti ir Amerikos įsikūrimą – tai šalis, kuriai kuriantis, daugelis gyventojų buvo nuo religinės ar karalių priespaudos bėgusios žmonių bendruomenės. Amerikiečiai iki šiol labai skeptiškai žiūri į bet kokį centrinės valdžios bandymą paaiškinti, ką jiems reikia daryti. Tuo paremta visa Amerikos ir respublikonų partijos ideologija. Dėl šios priežasties apribojimai Amerikoje labai sunkiai stumiasi kelią“, – LRT.lt teigė M.Katkus.
Didžiulę įtaką JAV rinkimų kampanijoms, kaip teigia M.Katkus, turėjo JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas, kuriuo prieš kelerius metus buvo leista per rinkimų kampanijas dalyvauti „super PAC“ (finansinės paramos komitetams, kurie gali priimti neriboto dydžio paramą – LRT.lt).
„Politinis kandidatas yra labiau varžomas rinkimų įstatymų, o jį remiantys gali daryti, ką nori. Jei kandidatas, leisdamas negatyvią reklamą prieš konkurentą, laikosi tam tikro objektyvumo, jį remianti išorinė jėga prieš kitą kandidatą gali leisti tokią reklamą, kokią nori. Tai lemia, kad absoliuti dauguma Amerikos politinių reklamų yra lyginamosios ir nukreiptos prieš kitą kandidatą“, – paaiškino M.Katkus.
V.Keršanskas: didelę įtaką turi JAV popkultūra
Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas atkreipia dėmesį, kad JAV popkultūra ir Holivudinė mąstysena yra įaugusi JAV visuomenėje per pastaruosius kelis dešimtmečius. „Tai ypač išryškėjo prieš 3–4 dešimtmečius, kai kampanijos tapo smarkiai susietos su šou elementais, rinkodara, viešųjų ryšių priemonėmis, televizija ir pan.“ – LRT.lt sakė politologas.
Rinkimų kampanijos, pasak V.Keršansko, tapo ir verslo dalimi – didžiosios korporacijos remia kandidatus, nes tai lemia pelną ir joms.
„Nors mąstome apie JAV kaip vieną demokratiškiausių ir ilgiausias demokratines tradicijas turinčių valstybių, [...] pagrindiniu veiksniu įvardyčiau Amerikos kaip Holivudinio pramoginio turinio visuomenės reiškinį, kuris veikia politiką.
Kita vertus, gilios demokratinės tradicijos leidžia jaustis laisviau kandidatams, kurie, norėdami patekti į aukščiausią lygmenį, pereina labai ilgą pasirengimo procesą – nuo paties žemiausio lygmens jie pradeda savo politinę karjerą ir ją vykdo daugelį metų. Tai užgrūdina kandidatus, jie tampa labiau pasiruošę tokiai sistemai, kuri yra priimtina, bet turi ir tam tikrų minusų – tai matome šiandien, kai D.Trumpo retorika yra teigianti, kad tą sistemą reikia keisti“, – LRT.lt kalbėjo V.Keršanskas.
