Daryti lankstą, siekiant išvengti konfliktinės teritorijos, reiškia būti daugiau laiko ore, sunaudoti daugiau degalų. Todėl, jeigu oro bendrovės skrenda tiesiai, jos mano, kad tą daryti yra saugu.
Tragedijos metu „Boeing 777” buvo ne vienintelis lėktuvas, skridęs virš Rytų Ukrainos. L980 maršrutas yra populiarus tarp keleivinių lėktuvų, skrendančių tarp didelių Europos ir Pietų Azijos miestų. Komerciniams lėktuvams karai dažniausiai įtakos beveik neturi, pavyzdžiui, virš Afganistano nuolatos skraido lėktuvai.
Komerciniams lėktuvams karai dažniausiai įtakos beveik neturi, pavyzdžiui, virš Afganistano nuolatos skraido lėktuvai.
Kartais teritorija yra paskelbiama neskraidymo zona, pavyzdžiui, Libijos atveju ar anksčiau Irako. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, Jungtinių Tautų padalinys, ir nacionaliniai aviacijos organai publikuoja rekomendacijas skraidantiems – jie yra įspėjami apie galimas grėsmes.
Oro bendrovės sudaro skrydžių planus kartu su oro eismo reguliuotojais. Maršrutai yra pasirenkami laikantis rekomendacijų ir taisyklių, pavyzdžiui, neskristi per jautrius karinius įrenginius.
Pastaroji rekomendacija nurodė lėktuvams nepriartėti arčiau Rytų Ukrainos nei per kilometrą dėl karinių operacijų regione. MH17 skrido pagal rekomendacijas.
Draudžiama skristi yra virš Krymo, nes po pusiasalio okupacijos nėra iki galo aišku, kas kontroliuoja oro erdvę.
Likus kelioms savaitėms iki tragedijos, keli Ukrainos lėktuvai buvo pašauti. MH17 nukrypo į Šiaurę dėl audros, tačiau radare turėjo akivaizdžiai matytis, kad tai yra keleivinis lėktuvas. Niekas negalvojo, kad pavojus kyla ir komerciniams lėktuvams.
Kol kas nė vienas lėktuvas nėra toks tobulas kaip Izraelio bendrovės „El Al“ – jos lėktuvai turi jutiklius, pranešančius, kada radarai juos fiksuoja kaip taikinius. Jeigu tragedija bus pripažinta nelaimingu atsitikimu, kitos kompanijos neskubės įrengti tokių daviklių, tačiau Rytų Ukraina vis tiek ilgam liks neskraidymo zona.