Tiek Rumunija, tiek Lenkija per trečius metus besitęsiančius brutalius karo veiksmus ne kartą susidūrė su situacijomis, kai Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužos nukrito šių šalių teritorijose.
Pagal Lenkijos įstatymus taikos metu lenkų naikintuvo pilotas, prieš pradėdamas pulti taikinį, turi turėti su juo vizualų kontaktą.
Dar praėjusią savaitę Lenkijos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad „orlaivis“ – greičiausiai dronas – trumpam pažeidė Lenkijos oro erdvę. Paskui karinė vadovybė ieškojo jo nuolaužų.
Paskutinis incidentas įvyko per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą prieš savaitę.
Lenkijos prezidentūros Nacionalinio saugumo biuro darbuotojai rumunų žurnalistams patvirtino, kad Lenkijos naikintuvai pakyla nuo žemės kiekvieną kartą, kai Rusija rengia masinį puolimą, o jos dronai ir raketos smūgiuoja Ukrainai Lenkijos kryptimi.
Nors masinių apšaudymų metu Lenkija ne kartą kėlė savo naikintuvus F-16, tačiau šalies pareigūnai pažymėjo, kad taikos metu galioja taikos įstatymai, todėl galimybės padėti Ukrainai numušti Rusijos raketas ir dronus tampa ribotos teisiniu požiūriu.
„Pagal Lenkijos įstatymus taikos metu lenkų naikintuvo pilotas, prieš pradėdamas pulti taikinį, turi turėti su juo vizualų kontaktą. Kitaip tariant, jis negali pataikyti į taikinį, kurį „mato“ radaruose, kol jo fiziškai nepamatys. Nesvarbu, ar kalbama apie raketą, ar apie droną. Taip yra todėl, kad jis turi įsitikinti, jog tai nėra klaidingas taikinys, pavyzdžiui, Ukrainos sraigtasparnis ar kokio nors kito tipo įranga“, – rašo „Defense Romania“.
Tuo tarpu Rusijos dronai ar raketos į Lenkijos oro erdvę patenka staiga ir dažnai labai trumpam, todėl jų beveik neįmanoma užpulti.
Šią savaitę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis viešai pareiškė, kad Lenkija turi „konstitucinę pareigą“ numušti Rusijos paleistus dronus ir raketas, net ir virš Ukrainos, jei jos skrenda Lenkijos teritorijos link.
Sąmoningai išbando gynybą
Lenkijos pareigūnai žurnalistams teigė, kad, jų vertinimu, tokie Lenkijos oro erdvės pažeidimai nėra atsitiktiniai. Veikiau tai yra iššūkis Rusijai ir būdas išbandyti Vakarų reakcijos greitį.
„Pareigūnai tvirtino, kad tik vienu atveju, kai Rusijos karinė technika nukrito ar įskrido į Lenkijos oro erdvę, tai tikrai buvo nelaimingas atsitikimas arba situacija, susidariusi dėl to, kad Rusijos kovinė technika neveikė pagal įprastus parametrus. Kitaip tariant, klaidingas apskaičiavimas. Visais kitais atvejais Rusija veikė sąmoningai ir tikrino Lenkijos, o kartu ir Vakarų reakciją“, – dėstė straipsnio autoriai.
Tikėtina, kad panašus modelis slypi ir už „incidentų“ Rumunijoje.
Tačiau tarp NATO narių nėra vieningos nuomonės dėl Rusijos raketų ar bepiločių orlaivių, skrendančių virš Ukrainos Lenkijos kryptimi, numušimo.
Tai taip pat yra dramblys kambaryje, apie kurį atsisakome diskutuoti. Galbūt todėl, kad mums nepatinka atsakymas
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pats paprašė, kad kaimyninių valstybių, sąjungininkių, oro pajėgos prisidėtų prie Rusijos dronų ir raketų numušimo.
Jo teigimu, „sąjungininkių kaimyninių valstybių F-16“ turėtų bendradarbiauti su Ukrainos „F“ sparnuočiais, kad perimtų Rusijos raketas ir dronus, skrendančius virš Ukrainos tiek Lenkijos, tiek Rumunijos kryptimis.
„Šią temą vis dar gaubia prieštaringa aura, daugelis mano, kad tai yra raudona linija, kurią Rumunija arba Lenkija galėtų peržengti. Tai taip pat yra dramblys kambaryje, apie kurį atsisakome diskutuoti. Galbūt todėl, kad mums nepatinka atsakymas“, – pastebėjo žurnalistai.