Krizė gali atitolinti Jemeną nuo tikslo – demokratijos, kurį remia Jungtinės Tautos. Perėjimas prie demokratijos buvo pradėtas 2011 metais, kai ilgametis prezidentas Ali Abdullah Salehas buvo priverstas atsisakyti valdžios.
Pastaraisiais metais Jemenas kenčia dėl ginkluotų konfliktų, kylančių dėl nevienodo galios ir resursų padalijimo.
Šiaurėje jau vyko šeši sukilimai tarp valdžios remiamų pajėgų ir „Houthi“ maištininkų. Neramumai kilo pietuose, Arabijos pusiasalyje paniką sėja „al Qaedos“ remiamos atakos, vyksta kova dėl valdžios kariuomenėje.
Dėl tokio nestabilumo šalyje daug žmonių lieka be namų, valdymas yra itin prastas, veši korupcija, infrastruktūra yra prasta. Apskritai skurdžiausia Viduriniųjų Rytų valstybė nebesivysto.
Nedarbas, didelės maisto kainos, ribotas socialinių paslaugų prieinamumas lemia, kad Jemeno gyventojai nežino, ar kitą dieną turės, ką valgyti.
Nedarbas, didelės maisto kainos, ribotas socialinių paslaugų prieinamumas lemia, kad Jemeno gyventojai nežino, ar kitą dieną turės, ką valgyti.
Kodėl mums svarbus Jemenas?
Jemeno stabilumas yra vienas JAV ir jos partnerių Persijos įlankos valstybių prioritetas dėl to, kad tai yra Saudo Arabijos – svarbios naftos eksportuotojos – kaimynė.
Jemene taip pat veikia viena stipriausių „al Qaedos“ – didelio JAV priešo – atšakų. Ši atšaka prisiėmė atsakomybę dėl teroro aktų Prancūzijoje.
„Houthi“ sustiprėjimas taip pat gali sukelti politinę įtampą regione ir pakurstyti fanatizmą.
Saudo Arabija, kurią valdo sunitai, mano, kad maištininkus finansiškai, politiškai remia Iranas, kuriame dominuoja šiitai.
Kas tie „Houthi“?
Tai yra maištininkų grupė, dar žinoma kaip „Dievo partizanai“, kuri vadovaujasi šiizmo atšaka – zaidizmu. Zaidistai sudaro apie trečdalį populiacijos Šiaurės Jemene.
„Houthi“ vardas yra kilęs nuo jų pirmojo lyderio Husseino Badr al-Din al-Houthi. Jis maištininkams vadovavo nuo 2004 metų, kai grupuotė susikūrė. Ji tuomet siekė autonomijos Sados provincijoje, taip pat norėjo apsaugoti zaidizmo religines ir kultūrines tradicijas.
Po to, kai grupuotės lyderis buvo nužudytas 2004 metais, jo šeima vadovavo dar penkiems sukilimams iki 2010 metų, kai sutarta dėl paliaubų.
2011 metais maištininkai prisijungė prie tuomečio prezidento oponentų ir pasinaudojo valdžios vakuumu, kad galėtų toliau plėstis į aplinkines teritorijas.
Maištininkai dalyvavo Nacionalinio dialogo konferencijoje (NDK), kurioje prezidentas Hadi pranešė apie planus, kad nuo 2014 metų vasario Jemenas taps šešių regionų federacija.
Liepą „Houthi“ laimėjo kelias svarbias pergales Amrano procincijoje, kurią remia vadovaujanti sunitų islamistų partija „Al-Islah“.
„Houthi“ tikino, kad Jemeno gyventojai juos sutinka atvirai, nes jie yra sutrikę ir sunerimę dėl pereinamosios valdžios, kuriai vis tiek vadovauja su senuoju režimu susiję asmenys.
Padrąsinti pergalių Šiaurės Jemene, maištininkai rugpjūtį pareikalavo prezidento Hadi atšaukti sprendimą dėl subsidijų panaikinimo. Jie taip pat reikalavo atstatydinti korumpuotą valdžią ir pakeisti ją tokia, kuri geriau atspindėtų skirtingas Jemeno politines stovyklas.
Tūkstančiai „Houthi“ rėmėjų – tiek sunitų, tiek šiitų – tuomet pradėjo budėti prie valdžios pastatų Sanoje, užkirsdami pagrindinį kelią į miesto oro uostą.
Rugsėjį prezidentas sutiko paleisti vyriausybę ir pažadėjo trečdaliu sumažinti benzino kainas. Tačiau tai „Houthi“ maištininkams pasirodė nepakankama.
Praėjus savaitei, krizė Jemene pagilėjo, kai saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į maištininkus Sanoje, nužudydamos kelis žmones.
Rugsėjo viduryje kelias dienas vyko susirėmimai tarp maišitininkų ir karių sostinėje. Jų metu „Houthi“ užėmė vyriausybės pastatus ir karinę būstinę.
Mirčių skaičiui augant, specialusis Jungtinių Tautų pasiuntinys Jemenui Jamalis Benomararas rugsėjo 20 dieną pranešė, kad valdžia susitarė su maištininkais. Kitą dieną apie atsistatydinimą pranešė šalies premjeras.
Tuo metu „Islah“ partijos nariai išreiškė baimę, kad jie bus persekiojami maištininkų.
Maištininkai sutiko pasitraukti iš Sanos mainais į kelis reikalavimus – subsidijų degalams sugrąžinimą, technokratinės nacionalinės vyriausybės sugrąžinimą, „Houthi“ atstovų paskyrimą prezidento patarėjais ir politikos, dėl kurios buvo sutarta NDK metu, priėmimą.
Tačiau „Houthi“ atstovai vis tik atsisakė pasirašyti paktą dėl saugumo – įsipareigoti pasitraukti iš sostinės ir atiduoti savo ginklus valdžiai per 45 dienas.
Praėjus keturiems mėnesiams, ginkluoti maištininkai vis dar vaikšto Sanos gatvėmis. Jie „atleido“ valstybės tarnautojus ir pareikalavo ministerijų pertvarkymo – tai, pasak jų, yra žingsniai siekiant pertvarkyti korumpuotą politinę sistemą.
Maištininkai taip pat pajudėjo į centrinę ir vakarinę šalies dalis, kurioje dominuoja sunitai, taip susiremdami su „al Qaedos“ džihadistais.
