Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepagrįstai apkaltino Kyjivą planuojant puolimą prorusiškoje Moldovos teritorijoje, kurioje Maskva turi karinį punktą. Taip V.Putinas tik padidino nuogąstavimus, kad jis kuria pretekstą Krymo stiliaus aneksijai.
JAV prezidentas Joe Bidenas susitiko su M.Sandu per savo kelionę į Varšuvą vasario viduryje, minint vienerių metų Rusijos invazijos metines.
Nors nėra jokių ženklų, kad J.Bidenas priėmė Moldovos prezidentės kvietimą apsilankyti, Baltieji rūmai patvirtino, kad prezidentas remia Moldovos „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Kas vyksta Moldovoje?
Anksčiau šį mėnesį V.Zelenskis perspėjo, kad Ukrainos žvalgyba perėmė Rusijos planą destabilizuoti ir taip nestabilią politinę padėtį Moldovoje.
Neseniai atsistatydinus šalies ministrei pirmininkei, prasidėjo krizė, kurią lydi sparčiai kylančios dujų kainos ir milžiniška infliacija. Naujasis Moldovos premjeras tęsia vyriausybės proeuropietiškus veiksmus, tačiau sostinėje Kišiniove prasidėjo prorusiški protestai, kuriuos palaikė kraštutinė promaskvietiška politinė partija.
Kilus įtampai, Moldovos prezidentė M.Sandu tiesiogiai apkaltino Rusiją, kad ji siekia pasinaudoti susidariusia padėtimi.
M.Sandu teigė, kad praėjusį rudenį Rusija suplanavo „keletą veiksmų, kuriuose dalyvaus diversantai, praėję karinį apmokymą ir persirengę civiliais gyventojais. Jie vykdys smurtinius veiksmus, vyriausybinių pastatų užpuolimus ir ims įkaitus“.
M.Sandu taip pat teigė, kad „vadinamąja opozicija“ prisidengę asmenys „smurtiniais veiksmais“ bandys priversti Kišiniove pakeisti valdžią. CNN negali nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
„Akivaizdu, kad šie Rusijos grasinimai ir apetitas eskaluoti karą mūsų atžvilgiu yra labai dideli“, – CNN sakė buvęs Moldovos užsienio reikalų ministro pavaduotojas, o dabar Kišiniove įsikūrusio Europos politikos ir reformų instituto direktorius Iulianas Groza.
„Moldova yra labiausiai nuo karo nukentėjusi šalis po Ukrainos, – sakė jis. – Mes vis dar esame maža šalis, kurios ekonomika vis dar neišsivysčiusi, ir tai kelia didelį spaudimą“.
Ką planuoja Rusija?
Nepaisant Maskvos pasiteisinimų dėl nekaltumo, šalies veiksmai, susiję su Moldova, yra labai panašūs į veiksmus, kurių ji ėmėsi prieš 2014 m. aneksuodama Krymą ir pernai įsiverždama į Ukrainą.
Antradienį V.Putinas atšaukė 2012 m. užsienio politikos dekretą, kuriuo iš dalies buvo pripažinta Moldovos nepriklausomybė, praneša „Reuters“.
Ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ji „artimiausiu metu“ rengia ginkluotą provokaciją prieš Moldovos prorusišką separatistinį Uždniestrės regioną, pranešė TASS.
Jokių įrodymų ar išsamesnės informacijos, pagrindžiančios ministerijos kaltinimą, nepateikta, o Moldova jį paneigė.
Tačiau šis teiginys privertė Vakarų lyderius sunerimti, mat pasirodė praėjus beveik lygiai metams po to, kai V.Putinas išsakė panašius, nepagrįstus teiginius, kad į rusus kėsinamasi Donbase – rytiniame Ukrainos pakraštyje, kur Maskva nuo 2014 m. rėmė kovojančius separatistus, – ir dėl to invaziją į šią šalį pateikti kaip savigynos klausimą.
„Taip buvo ir anksčiau – matėme nuolatinius Rusijos veiksmus, kuriais ji, pasitelkdama propagandą, bandė ištirti ir išnaudoti informacinę erdvę Moldovoje“, – sakė I.Groza.
„Kilus karui, visos šios priemonės, kurias Rusija naudojo ir anksčiau, padaugėjo ir suintensyvėjo, – sakė jis. – Matome, kad Moldovoje vėl suaktyvėjo Rusijos politiniai įgaliotiniai.“
Kodėl Rusija įsitvirtino Moldovoje?
Pagrindinė Rusijos interesų Moldovoje priežastis yra Uždniestrė – separatistinė teritorija, išsidėsčiusi palei rytinį šalies pakraštį, kurioje dešimtmečius buvo dislokuoti Rusijos kariai.
Paskutiniais Šaltojo karo metais šioje teritorijoje – 1300 kvadratinių mylių ploto anklave rytiniame Dniestro upės krante – buvo įsikūręs Rusijos karinis postas. 1990 m. Uždniestrė pasiskelbė sovietine respublika ir priešinosi bet kokiems Moldovos bandymams tapti nepriklausoma valstybe arba susijungti su Rumunija po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Kitais metais Moldovai tapus nepriklausoma, Rusija greitai įsitraukė į Uždniestrę kaip vadinamosios „taikos palaikymo pajėgos“ ir pasiuntė savo karius, kad sustiprintų Maskvą remiančius separatistus.
Prasidėjo karas su Moldovos pajėgomis, o 1992 m. konfliktas baigėsi aklavietėje. Uždniestrės tarptautiniu mastu nepripažino net Rusija, tačiau Moldovos pajėgos paliko ją de facto separatistine valstybe. Dėl šios aklavietės teritorija ir maždaug pusė milijono jos gyventojų atsidūrė aklavietėje, o Kišiniovas iki šiol jos beveik nekontroliuoja.
Kodėl Moldova svarbi?
Moldova yra šalis, esanti kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų. Jos vyriausybė ir dauguma piliečių nori glaudesnių ryšių su ES, ir pernai šalis gavo kandidatės statusą. Tačiau joje taip pat gyvena separatistinė grupuotė, kurios nuotaikas Maskva noriai siekia pakurstyti.
Pastaruosius metus ši šalis buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pakraštyje, o Rusijos raketos ne kartą kirto Moldovos oro erdvę.
Moldovos pareigūnai įspėjo Vakarus, kad jų šalis gali būti kita V.Putino sąraše.
Praėjusį mėnesį Moldovos saugumo tarnybos vadovas įspėjo, kad yra „labai didelė“ rizika, jog 2023 m. Rusija pradės naują puolimą Moldovos rytuose. Moldova nėra NATO narė, todėl yra labiau pažeidžiama.
Jei Rusija pradės naują puolimą, kurio centras bus Ukrainos pietuose, ji gali vėl siekti šliaužti link Odesos ir tada susijungti su Uždniestre, iš esmės sukurdama sausumos tiltą, kuris eitų per pietų Ukrainą ir dar labiau priartėtų prie NATO teritorijos.
