Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas griežtai atmetė antradienį Baltuosiuose rūmuose pristatytą taikos planą.
„Mes tūkstantį kartų sakome ne, ne, ne šimtmečio sandoriui. Atmetėme šį susitarimą nuo pat pradžių, mūsų pozicija buvo teisinga“, – sakė M.Abbasas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius 15min sakė, kad šis planas – nepalankiausias palestiniečiams iš visų buvusių.
Kas numatyta plane?
- D.Trumpas paskelbė, kad Jeruzalė – „nedaloma“ Izraelio sostinė, tačiau tikino, kad rytinė miesto dalis galėtų tapti Palestinos valstybės sostine. Greičiausiai tai būtų teritorijos, esančios už „saugumo barjero“.
- Plane Izraelio dalimi pripažįstamos dauguma izraeliečių nausėdijų okupuotose palestiniečių teritorijose. Siekiant kompensuoti 30 proc. prarastų Vakarų Kranto teritorijų, palestiniečiams būtų suteikta teritorija, daugiausia apimanti dykumą, netoli Gazos Ruožo.
- Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas būtų sujungti greitojo susisiekimo koridoriumi.
- Jordano slėnis, sudarantis apie trečdalį Vakarų Kranto, būtų pripažintas Izraelio dalimi.
- Palestiniečiams būtų suteiktas valstybingumas, tačiau Palestina neturėtų kariuomenės, kai kuriose teritorijose Izraelis išlaikytų saugumo kontrolę. Pavyzdžiui, visas pasienis su Jordanija būtų kontroliuojamas Izraelio.
- Tarp sąlygų palestiniečiams – visiškas „Hamas“ išardymas. Šis judėjimas, kurį JAV ir Europos Sąjunga (ES) laiko teroristine organizacija, šiuo metu valdo Gazos Ruožą. Taip pat palestiniečiai turėtų „griežtai atmesti terorizmą“.
- Palestiniečiams nebūtų leista grįžti į namus Izraelyje, prarastus ankstesnių konfliktų metu.
Remiantis ekonomine 80 psl. apimties plano dalimi, per ateinančius 10 metų palestiniečiams būtų sukurta milijonas naujų darbo vietų, į naują valstybę būtų investuota 50 mlrd. dolerių, bendrasis vidaus produktas patrigubėtų.
Visą planą anglų kalba rasite čia.
Jautrus Jeruzalės klausimas
Jeruzalė – vienas jautriausių klausimų Izraelio-Palestinos konflikte. Šiame mieste yra tiek žydams, tiek musulmonams labai svarbių religinių objektų.
Po 1967 metais vykusio Šešių dienų karo, Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, tuo metu priklausiusią Jordanijai. Skaičiuojama, kad 60 proc. Rytų Jeruzalės populiacijos sudaro palestiniečiai.
Izraelis ir JAV (nuo 2017 m. D.Trumpo administracijos sprendimu) laiko visą Jeruzalę nedaloma Izraelio sostine, tačiau tarptautinė bendruomenė šią miesto dalį laiko okupuota Izraelio.
Rytų Jeruzalę palestiniečiai mato kaip savo ateities valstybės sostinę, nors ją nuo likusių palestiniečių teritorijų Vakarų Krante skiria 2003 metais pradėta statyti siena. Izraelis tikina, kad saugumo barjeru vadinama siena buvo reikalinga siekiant užkirsti kelią palestiniečių savižudžių sprogdintojų vykdomiems išpuoliams.
Palestiniečių derybininkas Saebas Erekatas anksčiau teigė įspėjęs JAV, kad Izraelio suverenumo paskelbimas Jeruzalėje būtų „raudona linija“, užkertanti kelią tolesnėms deryboms.
Buvęs palestiniečių derybininkas Ghassanas Khatibas, šiuo metu dėstantis Birzeit universitete Vakarų Krante, laikraščiui „Wall Street Journal“ tikino, kad Jeruzalė yra „labai svarbi ir kelianti emocijas“ ne tik palestiniečiams, bet ir arabams.
Gh.Khatibas: „Labai sudėtinga bet kuriai arabų šaliai pabandyti ir įtikinti palestiniečius priimti susitarimą, kuris palieka Jeruzalę kitoje konflikto pusėje.“
„Labai sudėtinga bet kuriai arabų šaliai pabandyti ir įtikinti palestiniečius priimti susitarimą, kuris palieka Jeruzalę kitoje konflikto pusėje“, – sakė Gh.Khatibas.
Remiantis D.Trumpo administracijos planu, Palestinos valstybės sostinė galėtų būti įkurta Jeruzalės rajonuose, esančiuose už „saugumo barjero“: Kafr Akabe, Abu Dise ir pusėje Šufato.
Vakarų Kranto aneksija
D.Trumpo pasidalytame Vakarų Kranto žemėlapyje būsima Palestinos valstybės teritorija atrodo vientisa. Ji su kita palestiniečių teritorija – Gazos Ruožu – būtų sujungta greitojo susisiekimo koridoriumi.
Tačiau patys palestiniečiai savo teritorijas Vakarų Krante apibūdina pasitelkdami šveicariško sūrio analogiją: palestiniečių teritorijos yra viena nuo kitos atskirtos Izraelio kontroliuojamų teritorijų.
Skaitmeninių sprendimų direktorius amerikiečių organizacijoje „J Street“, pasisakančioje už dviejų valstybių sprendinį, Benas Silversteinas rašo, kad galutiniame variante Palestinos teritorijos labiau primins archipelagą.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kartu su D.Trumpu dalyvavęs „taikos plano“ pristatyme, paskelbė, kad Izraelis taikys savo suverenitetą Jordano slėniui bei visoms nausėdijoms Judėjoje ir Samarijoje.
Portalas „Times of Israel“ rašo, kad taip B.Netanyahu pasufleravo, jog Vakarų Kranto dalių aneksija prasidės nesulaukus taikos susitarimo su palestiniečiais sudarymo. Tai – ne pirmas kartas, kai B.Netanyahu pažada aneksuoti Jordano slėnį.
Vis dėlto, antradienį pristatytas taikos planas numato, kad ketveriems metams turėtų būti įšaldyta Izraelio veikla teritorijoje, kurioje numatoma įkurti Palestinos valstybę.
Jordano slėnį, sudarantį apie trečdalį Vakarų Kranto teritorijos, Izraelis kontroliuoja nuo 1967-ųjų, turi jame daugiau nei 100 nausėdijų, tačiau niekada oficialiai neaneksavo.
2007-ųjų surašymo duomenis, Vakarų Krante gyveno 3,2 mln. žmonių, iš jų 2,345 mln. – palestiniečiai.
Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institute dirbantis Robertas Satloffas sveikino žiupsnelį „realizmo“ sprendžiant seniai besitęsiantį konfliktą.
„Realistiška, kad Jordano upė taptų Izraelio saugumo užtvara. Realistiška, kad šimtai tūkstančių izraeliečių Vakarų Krante nebūtų verčiami išsikraustyti“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Vis dėlto jie paėmė šiuo ir kitus principus ir visiškai neatpažįstamai juos ištempė. Izraelio saugumo kontrolė Jordano slėnyje virto visišku suverenitetu; šimtų tūkstančių naujakurių neiškeldinimas virto [nuostata], kad nebus iškeldintas nė vienas naujakurys“, – konstatavo R.Satloffas.
Nausėdijų klausimas
Palestiniečiams itin jautrus ir izraeliečių nausėdijų klausimas. Pasak Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos, JT Saugumo Tarybos ir Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT), Izraelio nausėdijos Vakarų Krante pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją. Remiantis ja, okupuojanti galia negali perkelti savo populiacijos į okupuotas teritorijas.
Izraelis tikina, kad žydai Vakarų Krante, tokiuose miestuose kaip Hebronas ar Betliejus, gyvena jau tūkstančius metų, tai 1922 metais pripažino Tautų Lyga.
Pasak Izraelio, 1948-1967 metais šią teritoriją valdė Jordanija, o to nepripažino beveik jokia pasaulio valstybė, vadinasi, teritorijoje niekada nebuvo legalios suverenios galios. Todėl, anot Izraelio, draudimas perkelti populiaciją iš vienos valstybės į kitą negalioja. TTT tokį argumentą atmetė.
Izraelio Aukščiausiasis Teismas nausėdijų statinius, esančius ant privačios palestiniečių žemės, laiko nelegaliais.
Skaičiuojama, kad Vakarų Krante yra 121 izraeliečių nausėdija. Vienos nausėdijos įkurtos strategiškai, jos atitinka Izraelio saugumo interesus. Kitos – labiau izoliuotos, įkurtos dėl ideologinių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią vientisai Palestinos valstybei, rašo „The New York Times“.
Vakarų Kranto miestuose, kuriuose yra įsikūrusios nausėdijos, tarp izraeliečių ir palestiniečių tvyro didelė įtampa. 15min žurnalistės pasakojimą iš Hebrono rasite čia.
