Gruodžio 20 d. vykusio minėjimo metu Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ir sovietinio KGB veteranas Aleksandras Bortnikovas savo kalboje buvo labai nuspėjamas. A.Bortnikovo teigimu, jo tarnybai „nedaroma politinė įtaka“, ji „netarnauja jokios partijos ar grupės interesams“, net kruvina praeitis toli gražu nėra tokia siaubinga, kaip priimta manyti.
Anot M.Galeotti, jis pripažino, kad tarnyba buvo Josifo Stalino Didžiojo teroro įrankis, tačiau bandė gintis: „Nors daugeliui šis laikotarpis asocijuojasi su masiniu kaltinimų klastojimu, archyvų medžiaga rodo, kad dauguma kriminalinių bylų buvo paremtos faktiniais įrodymais.“
Autorius ironiškai klausia: ko dar iš jo buvo galima tikėtis? Apgailestavimo už praeities siaubus? Atviro pripažinimo, kad FSB yra dalis saugumo aparato, besąlygiškai įsipareigojusio V.Putinui ir bandančio išlaikyti dabartinę sistemą?
Sėkmingai tęsiamas mitas
Turbūt svarbesnė ir įdomesnė buvo pačio V.Putino kalba metinių proga. Jis pavadino šių dienų čekistus „tikrais patriotais ir valstybės gynėjais“, „kuriančiais barjerą prieš užsienio kišimąsi į mūsų socialinį ir politinį gyvenimą“. Kremliaus vadovas nurodė ne tik radikalus ar teroristus, bet ir „užsienio saugumo tarnybas“.
M.Galeotti mano, kad kol Vakaruose Maskvos kišimasis į kitų šalių rinkimus – itin karšta tema, V.Putinas bandė pasufleruoti, neva, negarbingos užsienio tarnybos bandys paveikti 2018-ųjų Rusijos prezidento rinkimus.
Savo ruožtu A.Bortnikovas, ilgai buvęs vienu ksenofobiškiausių balsų vidiniame V.Putino rate, nuėjo dar toliau. Jis tikino, kad „Rusijos sunaikinimas yra daugybės užsienio jėgų troškimas“.
Anot A.Galeotti, tai – klasikinė gudrybė, skirta nusimesti kaltinimus, apmulkinti lengvatikius ir suerzinti visus kitus. Kaip teigia rusų nusikaltėlių patarlė, „prisipažinimas tinka tik kunigui ir kvailiui“.
Vis dėlto tokioje strategijoje slypi kur kas daugiau. V.Putinas nori tokius savo palikimo trupinius kaip, pavyzdžiui, anarchiškojo dešimtojo dešimtmečio prisiminimus ar akivaizdų gyvenimo standartų pagerėjimą, pakeisti laiko patikrintais įspėjimais neva „Rusija yra apgulta“.
Sunku pateikti rimtus kaltinimus, jog NATO tankai tuoj pajudės į Rytus. Nors kai kurie kaprizingesni Kremliaus propagandistai bando tai padaryti, vis dėlto geriausiai veikia „slapto žvalgybų mūšio lauko“ korta.
Autorius tikina, kad sunku pateikti rimtus kaltinimus, jog NATO tankai tuoj pajudės į Rytus. Nors kai kurie kaprizingesni Kremliaus propagandistai bando tai padaryti, vis dėlto geriausiai veikia „slapto žvalgybų mūšio lauko“ korta.
Daugiausia mitais paremti kaltinimai užsienio jėgų ardomąja veikla atlieka dvi naudingas funkcijas. Pirmiausia, sukuriama fantazija, kad tėvynė yra pavojuje. Šiuo metu Kremlius vadovaujasi tokia pozicija: kvaila, pavojinga ir net nepatriotiška galvoti apie lyderio pakeitimą. „Saugumas – pirmiausia“ – tai turėtų būti V.Putino rinkimų kampanijos pagrindinė žinutė.
Visų antra, tokie kaltinimai juodina opozicijos kandidatus, ypač Aleksejų Navalną. Bandoma parodyti, kad jie, geriausiu atveju, yra naivuoliai, apmulkinti Vakarų specialiųjų tarnybų, blogiausiu – sąmoningai veikiantys išdavikai.
Anot M.Galeotti, visa tai – klasikiniai Kremliaus žaidimo elementai: vaizduotės trūkumo ir nuolatinio kliovimosi mitologinėmis grėsmėmis saugumui, siekiant pateisinti idiotizmą, piktadarytes ir represijas, produktai.
Be to, tokia retorika gali sumažinti įtampą saugumo aparato viduje. A.Bortnikovas turi daugiau nei įprasta priežasčių kalbėti apie FSB sąžiningumą, kadangi šiuo metu tarnybai iššūkį meta neseniai suformuota Nacionalinė gvardija.
Nacionalinė gvardija, įkurta kaip viešąją tvarką turinti palaikyti jėga, dabar reikalauja, kad jai būtų leista įkurti savo žvalgybos ir analizės padalinius. Taip ji kelia tiesioginį iššūkį FSB, siekiančiai efektyviai kontroliuoti politiškai svarbesnius ir pelningesnius Vidaus reikalų ministerijos elementus.
ČK įkūrėjui ir vadovui Feliksui Dzeržinskiui neteko susidurti su tokiomis kliūtimis kaip rinkimų politika ar konkuruojančios tarnybos. Garbindamas F.Dzeržinskio kūrinį, A.Bortnikovas greičiausiai pavydi jam tuometinių sąlygų.
